Dėl labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą griežta laisvės atėmimo bausme nuteistas 47 metų alytiškis Remigijus Laniauskas pravarde Remyga ieško būdų, kaip anksčiau laiko ištrūkti į laisvę, nes jam lygtinis paleidimas netaikomas.
Pavojingas nusikaltėlis jau buvo viena koja laisvėje, kai juo aklai patikėjo Vilkaviškio prokuroras ir teisėjas, bet tada į šią istoriją įsikišo Kauno prokuratūros vadovas ir R. Laniauskas laisvės neišvydo. Bet rankų nenuleido – vėl kreipėsi į teisėjus.
Tačiau ir šįkart jam nepavyko – nuteistojo išleidimui į laisvę kategoriškai prieštaravo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintas Ivanauskas. Jis gerai žino R. Laniauską – anksčiau kontroliavo ikiteisminius tyrimus, o po to palaikė valstybinį kaltinimą teisme nagrinėtose baudžiamosiose bylose.
Alytuje gimęs ir gyvenęs R. Laniauskas buvo gerai žinomas vietos teisėsaugos pareigūnams – anksčiau priklausė Dzūkijos sostinėje siautėjusioms Baublių ir Tamošių grupuotėms. Dar 1993 m. vyras buvo sunkiai sužalotas per sprogimą, o vėliau išgarsėjo Didžiojoje Britanijoje, kai vietos pareigūnai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Lietuvos, sulaikė lietuvių gaują, kuri vietos nusikaltėliams tiekė didelius kiekius ginklų.
Aklas gangsteris iš Lietuvos
„Aklas gangsteris iš Lietuvos padėjo sėti mirtį Didžiosios Britanijos gatvėse“, – tokia ir panašios antraštės tada mirgėjo Anglijos pagrindinių dienraščių pirmuosiuose puslapiuose ir televizijos ekranuose.
Tačiau tas aklas gangsteris buvo ne R. Laniauskas, o kartu su juo sulaikytas alytiškis Romas Dumbliauskas, kuris, neoficialiomis žiniomis, galėjo būti sužalotas per susišaudymą Amsterdame, nors pats vyras sakė, kad sužalojimus patyrė eismo įvykio metu.
Tada pareigūnai žurnalistams pasakojo, kad lietuvių grupuotė į Angliją dideliais kiekiais gabeno ne tik ginklus bei šaudmenis, bet ir disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o operacijos metu paimti dideli kiekiai šaunamųjų ginklų – pistoletų kulkosvaidžių, perdirbtų dujinių pistoletų IŽ, šaudmenys, narkotikai.
Ginklus ir narkotikus nusikaltėliai slėpdavo vilkikuose sumaniai įrengtose slėptuvėse. Grupuotės nariai už šiuos nusikaltimus buvo nuteisti griežtomis bausmėmis – R. Laniauskui buvo skirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kurios pirmuosius septynerius metus jam nurodyta atlikti griežčiausiomis kalėjimo sąlygomis.
Atlikdamas teismo skirtą bausmę R. Laniauskas vėl nusikalto – Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kur buvo įkalintas, sukurstė čia dirbantį prižiūrėtoją, kuris kaliniui slapta įnešdavo mobiliojo ryšio modemus. Už šiuos nusikaltimus jie buvo nuteisti.
Atlikęs skirtą kalėjimo režimo bausmę R. Laniauskas buvo pervežtas tolesniam kalinimui į skandalais pagarsėjusius Kybartų pataisos namus. Neįtikėtina, bet nuteistajam ilgai čia net neužsibuvus įkalinimo įstaiga kreipėsi į Vilkaviškio teismą, siūlydama už labai sunkius nusikaltimus nuteistą Remygą atleisti nuo bausmės.
Į pagalbą buvo pasitelkti vietos medikai, kurie nurodė, kad dar per 1993 m. sprogimą daugybinių sužalojimų patyręs R. Laniauskas yra neįgalusis – aklas. Kaip ir jo bičiulis R. Dumbliauskas, kurį jau anksčiau nuo bausmės buvo atleidęs teismas.
Aklas žaidė domino ir mokėsi statyti
R. Laniausko teiginiais, kad jis yra aklas ir nebegali atlikti bausmės, dar 2017 m. patikėjo Vilkaviškio prokuroras Ramutis Mickus, kuris nagrinėjant Kybartų pataisos namų teikimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės nurodė, kad pasitiki gydytojų komisijos išvada.
„Manau, kad visiškas aklumas apsunkintų nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nes yra aklas, – tada teisme aiškino prokuroras. – Manau, kad teikimą reikėtų tenkinti ir atleisti nuteistąjį nuo bausmės, nes jis negali jos atlikti. Esant tokiam neįgalumui yra apribotas ir nusikaltimų darymas, todėl manyčiau, kad tikslinga atleisti nuo bausmės dėl ligos ir teikimą tenkinti.“
Teisėjas Vitalijus Krivičius pritarė prokuroro pozicijai ir nutarė nepagydoma liga sergančiam R. Laniauskui atverti įkalinimo įstaigos duris, nors bausmės pabaiga – tik 2023 m. kovą.
Tačiau toks teismo sprendimas nespėjo įsiteisėti – apie pavojingo nusikaltėlio išleidimą į laisvę sužinojo Kauno apygardos prokuratūros vadovybė. Nieko nelaukęs vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius parašė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui.
Prokuroro skunde buvo teigiama, kad bausmės atlikimo metu liga nesutrukdė R. Laniauskui aktyviai dalyvauti domino turnyre, individualioje darbinėje augalų auginimo veikloje, gerai atlikti gerbūvio darbus, taip pat įgyti apdailininko statybininko specialybę bei dalyvauti jogos užsiėmime.
„Kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai nuteistajam atlikti bausmę yra per sunku“, – D. Valkavičiaus teigimu, vertinant neatliktosios bausmės dalį pagrįstai galima teigti, kad R. Laniauską atleidus nuo bausmės nebus pasiekti bausmės tikslai – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pataisos namų medikė: jis nevaikščiojo su lazdele
Į prokuroro skundą įsigilinusi Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė nutarė į teismo posėdį iškviesti ne tik skundą rašiusį Kauno apygardos prokuratūros vadovą, bet ir nurodė pristatyti R. Laniauską (Vilkaviškio teisme jis net nedalyvavo).
O tada paaiškėjo, kad R. Laniauskas nėra toks aklas, kaip apie jį kalbėjo Vilkaviškio medikai ir prokuroras, ir teisėjas. Į skundo nagrinėjimą buvo iškviesta Kybartų pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos skyriaus vedėja, kurios liudijimas atskleidė, jog R. Laniauskui net nereikalinga jokia pagalba.
„Aklą žmogų mes įsivaizduojame vaikštantį su lazdele, bet su nuteistuoju R. Laniausku taip nėra, jis į mano kabinetą ateina savarankiškai, pats asmeniškai perskaito ir pasirašo dokumentus, man nereikia jų perskaityti, – teigė medikė. – Žmogus, kuris turi sveikatos sutrikimų, taip pat ir laisvėje susiduria su nepatogumais, nemanau, kad nustatyta liga apsunkina R. Laniausko gyvenimą.
Nuteistajam yra patiekiamas maistas, patalynė, suteikiama pagalba, jis gauna socialinę pagalbą. Pataisos namuose nėra paskirtas atskiras asmuo, kuris nuteistąjį lydėtų, prižiūrėtų, rūpintųsi juo, kadangi jis pats dėl to nesikreipė. Nuteistasis nusiskundimų, kad jam per sunku apsitarnauti, nusiprausti, pavalgyti dėl savo ligos, nėra išreiškęs.“
Panašiai kalbėjo ir Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistas, kuris dirba būryje, kuriame gyveno R. Laniauskas.
„Nuteistasis į mano kabinetą ateina be pagalbos, pats atneša prašymus, pasirašo žurnale, nuteistasis niekada nesiskundė, kad jam yra per sunku atlikinėti bausmę, taip pat esu matęs R. Laniauską sportuojantį, nesu matęs, kad jį kas vedžiotų ar kad jis vaikščiotų apgraibomis, – teigė pareigūnas. – Nuteistasis užsiima individualia darbine veikla – daržininkyste, jokių problemų vykdant adaptacijos programą nekilo.
Be to, jis laikosi sudaryto pataisos plano – lanko kompiuterinio raštingumo tobulinimo programą, jogos užimtumą, dalyvauja socialiniame projekte „Žalioji oazė“, lanko pilietiškumo ugdymo programą, dalyvauja visuomenės sveikatos paskaitose, lankosi socialinių įgūdžių programoje, laikosi nustatytos tvarkos ir nepažeidinėja elgesio taisyklių.“
Neįgalusis, kuris svajoja apie orų gyvenimą
Po šių liudijimų teismas nutarė R. Laniauską palikti įkalinimo įstaigoje.
„Teismo nuomone, tai, kad tam tikromis sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės, kad asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi, kadangi šios aplinkybės yra nustatinėjamos kiekvienu atveju atskirai“, – teismo teigimu, R. Laniausko laisvės bausmės atlikimas nebus nei kankinamas, nei žiaurus elgesys su nuteistuoju.
Teismas taip pat nurodė, kad nesurinkta duomenų, jog R. Laniauskui dėl ligos paskirtą bausmę atlikti yra per sunku. O jų R. Laniauskas vėliau surado – po dviejų metų Vilniaus teismas vėl gavo įkalinimo įstaigos teikimą, kuriame vėl prašoma nuteistąjį atleisti nuo bausmės dėl ligos.
Jis pažymėjo, kad nepagydoma liga patenka į sąrašus, pagal kuriuos nuteistasis gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo, taip pat nurodė, kad neįgalumas jam buvo nustatytas tik 2018 m. rugpjūčio pabaigoje, o progresuojant ligai ir atsirado poreikis teikti teikimą dėl atleidimo nuo bausmės.
Nuteistasis nurodė, kad viena akimi mato tik 20 cm, o kita akimi tik šviesą, o laisvės atėmimo bausmė iš esmės sietina su judėjimu (nuėjimu į valgyklą, pasivaikščiojimą, tualetą, dušą, ir kita), todėl esą akivaizdu, jog jam laisvės atėmimo bausmę yra atlikinėti išties per sunku. Be to, R. Laniauskas tikino, kad jam yra reikalinga priežiūra ir nuolatine pagalba atlikinėjant įvairius buities darbus, o tai pataisos namuose nėra užtikrinama.
„Tokia pagalba gali būti pilnai užtikrinta tik laisvėje, kai mane nuolatos prižiūrės kitas asmuo, – tvirtino jis. – Manau, neturėtų būti ignoruojama aplinkybė, kad atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę kas dieną patiriu kančias, esu tik 10 proc. darbingas, o mane atleidus nuo tolimesnio laisvės atėmimo laikotarpio dėl ligos aš dėl savo neįgalumo negalėčiau pakenkti visuomenei ir daryti kitų nusikalstamų veikų, kadangi yra konstatuota, kad man yra reikalinga kito asmens priežiūra, kas ir užtikrintų mano nuolatinę kontrolę.“
Nuteistasis taip pat pabrėžė, kad paleidus į laisvę būtų užtikrintos jo, kaip neįgaliojo asmens, „teisės ir laisvės gyventi orų gyvenimą“. Tačiau tokie teiginiai neįtikino Generalinės prokuratūros prokuroro G. Ivanausko, kuris prašė atsižvelgti į nusikalstamas veikas, dėl kurių R. Laniauskas buvo nuteistas: „Jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl 2006 m. rugsėjį – 2008 m. kovo 7 d. vadovavimo nusikalstamo susivienijimo veiklai ir dalyvavimo jo veikloje neteisėtai įgyjant, laikant ir gabenant labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį bei neteisėtai disponuojant šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ir vykdant jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę.
Teismai skirdami bausmę atsižvelgė į tai, kad R. Laniauskas praeityje teistas, jam taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, į įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jam nustatytus liekamuosius reiškinius po traumos.“
Be to, prokuroras priminė istoriją, kaip R. Laniauskas papirko Lukiškių kalėjimo prižiūrėtoją, buvo šio nusikaltimo kurstytojas, todėl jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir teismai ne kartą paliko nenagrinėtus nuteistojo prašymus inicijuoti jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ar perkelti į atvirą koloniją.
Teisėjas: bet juk jis skaito knygas ir žiūri televizorių
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, išnagrinėjęs R. Laniausko skundą, nutarė, kad jis yra nepagrįstas ir nuteistasis privalo toliau būti įkalintas. Anot teisėjo, atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga.
„Apygardos teismui pateikta teikimo medžiaga bei nuteistojo asmens byla patvirtina, kad R. Laniauskas bausmę atlieka už kelių, tame tarpe labai sunkių, sunkių, apysunkių nusikaltimų padarymą, jam dar liko atlikti daugiau nei treji metai laisvės atėmimo bausmės, – nurodė teismas.. Lygtinis paleidimas dėl R. Laniauskui padarytų nusikalstamų veikų pataisos namuose negali būti taikomas, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis padarė naują nusikalstamą veiką. Bausmės atlikimo metu jis 7 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus.“
Pasak teisėjo, šios aplinkybės rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei.
„Iš sveikatos būklės patikrinimo akto taip pat matyti, kad nuteistasis traumą, sukėlusią akių pažeidimą, patyrė jau 1993 metais, kai buvo pažeistos akys sprogimo metu, po ko buvo operuotos ir ilgainiui išsivystė aklumas, rega blogėjo palaipsniui, t. y. jo ligos priežastis atsirado jau prieš nusikaltimų darymą“, – teismo teigimu, nors R. Laniauskui nustatyta diagnozė patenka į sunkių nepagydomų ligų sąrašą, tačiau nuo pirmojo sveikatos būklės patikrinimo akto surašymo ir pataisos namų teikimo dėl atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos iki šiol žymių ir esminių pokyčių R. Laniausko ligos atžvilgiu neįvyko.
Be to, pažymėta, kad nuteistasis stiprių regos defektų turėjo tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek jų padarymo metu, todėl nuteistojo regėjimo problemos nėra nauja, pataisos namuose atsiradusi, sveikatos būklė.
„Nuteistojo tolimesnis laisvės bausmės atlikimas nebus nei kankinimas, nei žiaurus elgesys su nuteistuoju, nes asmens bylos duomenys liudija, jog iki šio teikimo nagrinėjimo R. Laniauskas vaikšto, skaito knygas ir spaudą, žiūri televizorių, sportuoja, bendrauja su artimaisiais telefonu bei laiškais, dalyvauja jogos užsiėmimuose, socialiniuose projektuose, pats savimi pasirūpina, jam atliekant bausmę pataisos namuose nebuvo reikalinga pašalinio žmogaus pagalba ar priežiūra kasdieninėje buityje, jis orientuojasi erdvėje“, – teisėjas G. Dzedulionis pažymėjo, kad R. Laniauskui nėra nustatytas visiškas aklumas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog nuteistajam laisvės atėmimo bausmę dėl ligos atlikti yra per sunku.
Prieš dvejus metus R. Laniauskas yra Lietuvai iškėlęs bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, bet ji dar neišnagrinėta.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
