Ant pagrindinės „Žalgirio arenos“ scenos Kauno kolegijos meno studijų šviežiai iškepti absolventai penktadienį pakilo atsiimti premijų už konceptualiausius diplominius darbus. Šiais metais kūrėjus suvienijo, o steigėjus sužavėjo – Kauno miesto architektūros tematika.
„Mūsų Alma Mater susiformavo tradicija teikti premijas gabiausiems meno studijų srities studentams už jų baigiamuosius profesinio bakalauro darbus. Jaunieji specialistai kartu su diplomų įteikimu apdovanoti skulptoriaus prof. Juozo Zikaro (1881–1944), pedagogės Eugenijos Lašienės (1929–2010) ir dailininko Jono Vaičio (1906–1963) fondų premijomis.“ – akcentuoja Kauno kolegijos kultūrinės veiklos vadovas Eimantas Zaksas.
Diplominiai darbai pasipuošė istorinių Kauno pastatų detalėmis
Skulptoriaus prof. J. Vaikaus fondo premiją laimėjo mados dizaino studentas Jonas Jakštas už darbą „Kauno miesto pastatų tematika drabužių kolekcijoje „Kaunas 2022“. „Mane šiai kolekcijai įkvėpė Kaunui suteikiamas pasitikėjimas ir garbė tapti Europos kultūros sostine“, – teigia jaunasis mados specialistas.
Dizaineris jau yra dėmesio sulaukęs ir „Kaunas Jazz“ renginyje bei tarptautiniame mados šou „Apkalbos 2019“ – publiką sužavėjo kurtuose drabužiuose nugulę Laikinosios sostinės pastatų – Kauno soboro, Pažaislio vienuolyno, Perkūno namo ir kiti įstabių miesto pastatų – grafiniai vaizdai.
Studento darbo vadovė – Audronė Šakienė, buvusi dizainerio Juozo Statkevičiaus dėstytoja.
Pasiūlymai gražinti Kauno miesto architektūros objektus skleidėsi ir kitų jaunųjų menininkų premijomis pagerbtuose baigiamuosiuose darbuose. E. Mikšytės-Lašienės fondo premija įteikta studentei Giedrei Konsevičiūtei už baigiamąjį darbą „Kauno centrinių pašto rūmų interjero projektas“.
„Mano darbo tikslas – visuomenei akcentuoti apie kultūros paveldo puoselėjimo svarbą“, – teigė darbo autorė, gynimo metu kvietusi komisiją sudalyvauti virtualiame 360° ture po istorinį pastatą.
Už barokinio stiliaus statinio vidaus erdvių tvarkymo įžvalgas prof. J. Zikaro premija įteikta studentei Emilijai Marijai Malinauskaitei – jaunoji specialistė parengė baigiamąjį darbą „Kauno Švc. Sakramento bažnyčios interjero projektas“.
„Šią bažnyčią yra praėjęs ir matęs kiekvienas kaunietis bei miesto svečias, nes jos lokacija – šalia požeminės perėjos, jungiančios Laisvės alėją ir Senamiestį, tik ne kiekvienas yra susimąstęs, kokie kultūros paveldo lobiai čia slypi“, – teigia absolventė.
Abiem pastariesiems baigiamiesiems darbams vadovavo architektas, menų fakulteto lektorius Kęstutis Vaikšnoras.
Įsteigti stipendijas įkvėpė istorinė Kauno meno mokykla
Tradicija paskatinti skulptoriaus J. Zikaro fondo premija jaunuosius menininkus atsirado dar 1996 m., kai menininko marti Aldona Zikarienė (kūrėjo jauniausio sūnaus Vainučio Zikaro žmona) įsteigė premiją, skirtą apdovanoti gabiausius studentus.
Fondu rūpinasi ir premiją kasmet Kauno kolegijos studentams įteikia J. Zikaro memorialinio muziejaus vadovė Rasa Jonė Ruibienė. „Pirmoji skulptorių karta šioje meno mokykloje – išleista iš modernisto J. Zikaro rankų“, – pabrėžė muziejaus vadovė.
Skulptūros meistras J. Zikaras nuo 1928 m. dėstė Kauno meno mokykloje (šiandien – Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultetas). Kūrėjo darbai puikiai žinomi kauniečiams ir miesto svečiams – tai Kauno karo muziejaus sodelyje esantys paminklai „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, „Knygnešys“, menininko skulptūrinėmis kompozicijomis papuošti pastatai miesto centre.
Nuo 2011 m. studentams įsteigta pedagogės E. Mikšytės-Lašienės fondo premija, kurią inicijavo ir atvyksta įteikti jos sūnus verslininkas, technikos mokslų daktaras Vladas Lašas. „Mes turime skatinti jaunus žmones drąsiai kurti, ieškoti naujų idėjų, kuo anksčiau pastebėti talentus ir paskatinti juos“, – akcentavo V. Lašas ir priminė, kad E. Mikšytė-Lašienė kolegijoje dirbo lituaniste, rūpinosi menininkų atminimo įamžinimu, buvo viena pirmųjų skulptoriaus J. Zikaro fondo premijos įsteigimo idėjos palaikytojų.
Į jaunųjų menininkų pagerbimo ceremoniją 2014 metais įsijungė ir architektas Leonardas Vaitys, įkūręs savo tėvo tapytojo J. Vaičio atminimo fondą. J. Vaitys taip pat glaudžiai susijęs su Kauno meno mokyklos istorija – jis čia mokėsi, dėstytojavo, 1947 m. tapo direktoriumi.
„Mano tėvas – Lietuvos tapybos klasikas, džiaugiuosi, kad man teko praleisti dalį vaikystės metų šiose erdvėse ir matyti, kaip jis dirba. Pelėdų kalnas man – šventas“. – mintimis dalinosi architektas L. Vaitys.
