„Kauno energijos“ eksploatuojamoje Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje – atsinaujinimo vėjai. Trečiadienį čia susirinkusiems energetikos specialistams ir miesto savivaldybės atstovams degtukų neprireikė – modernus dujinis katilas paleistas planšetiniu kompiuteriu.
AB „Kauno energija“ Petrašiūnų elektrinėje šiemet įrengė naują gamtinėmis dujomis arba skystu kuru kūrenamą katilą, kuris leis lanksčiai reaguoti į staigius vartotojų šilumos poreikio pokyčius, galimus kitų šaltinių gamybos sutrikimus bei padidins būtinąjį galios rezervą, turimą bendrovėje.
Taikosi prie vartotojų poreikių ir tarptautinių reikalavimų
Renginyje dalyvavęs Kauno miesto mero pavaduotojas Povilas Mačiulis paminėjo, jog ši „Kauno energijos“ investicija atitinka miesto plėtros ir naujų vartotojų prijungimo perspektyvas.
„Kauno energijos“ valdybos pirmininko Ramūno Paškevičiaus teigimu, įmonės užduotis yra ne tik šildyti nebrangiai, kas daroma su biokuru, bet ir užtikrintai. O tai pasiekti naudojant biokurą keblu, nes tokio tipo katilui užkurti reikia kelių valandų – įvykus avarijai kurioje nors katilinių iškyla operatyvaus reagavimo problema. Kitas dalykas, kaip sakė R. Paškevičius – pagal įstatymų tvarką, privaloma užtikrinti šilumos sistemos rezervavimą kitu kuru. Šiuo metu turimi dujiniai katilai tai kaip ir užtikrintų, tačiau, iš vienos pusės, jie greitai neatitiks ekologinių reikalavimų, iš kitos pusės, yra tiesiog seni ir neefektyvūs.
„Kai kurie katilai turi po 100 MW galios, kas yra visai neracionalu keičiantis vartojimo poreikiams ir apkrovoms. Šioje šiluminėje elektrinėje buvo sukoncentruota 280 MW galios, o šiandien viso Kauno optimalus poreikis yra apie 250-300 MW. 500-600 MW reikia tik piko atveju, per didelius šalčius. Dėl to montuojami katilai, kurie yra patogiai valdomi, greitai įsikuriantys, mažesni ir atitinka reikalavimus“, – aiškino valdybos pirmininkas.
Naujo katilo efektyvumas, anot jo – labiau evoliucinis, ne revoliucinis dalykas. „O revoliucinis gal tai, kad eilę metų iki šio momento nebuvo investuojama į dujinių katilų parko atnaujinimą – jie yra būtini operatyviai patenkinti netikėtam šilumos poreikiui. Šis katilas – pirmas, pradėtas eksploatuoti, atitinkantis 2020 m. įsigaliosiančius ES ekologinius reikalavimus ir miesto poreikius, leidžiantis prisitaikyti prie pasikeitusios vartojimo geografijos“, – sakė R. Paškevičius.
Praverčia netikėtose situacijose
Katilai Kauno šilumos ūkyje iš esmės yra dviejų tipų – kūrenami biokuru ir dujomis. Pastarieji, kaip taisyklė, turi galimybę naudoti ir skystą kurą. „Kauno energija“ turi būti pasiruošusi ekstremalioms situacijoms. Dujų gali nebūti, o naujas katilas turi galimybę būti prijungtas prie automobilinės cisternos su skystu kuru“, – kalbėjo R. Paškevičius.
Pats pigiausias ir efektyviausias, pasak pašnekovo, yra biokuras, tačiau didžiąją dalį iš biokuro gaunamos energijos užtikrina nepriklausomi šilumos gamintojai, kurie laimi gamybos kvotas, jei pasiūlo pigiausią kainą. „Visgi jie nėra įpareigoti tiekimo nepertraukti ir tokiu atveju nebus nubausti. Bausmė neturi ir prasmės – jeigu sugedo įranga, šilumos tiekti žmonės negalėtų fiziškai. Avarinės situacijos atveju įmonė privalo užtikrinti tiekimą iš kitų šaltinių“, – teigė „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas.
Šilumos ūkį koreguoja nauji žaidėjai
Kelis naujus katilus planuojama pastatyti „Pergalės“ katilinėje – per artimiausius metus visa jų eksploatacija turėtų sudaryti apie 60 MW. „Dėl tolimesnės plėtros kol kas nėra aiškios vizijos – stebėsime, kaip vystysis „Lietuvos energijos“ numatytos Kauno kogeneracinės elektrinės statybos. Pagal dabartinę informaciją, jie turės 80 MW šildymo galios. Kadangi gaminant elektrą šiluma bus perteklinis produktas, jų kaina, be abejo, bus pati patraukliausia netgi lyginant su biokuru gaminama šiluma“, – svarstė R. Paškevičius.
Labai svarbus aspektas – įstatymu reikalaujamas galios rezervas, kuris iki šiol perkamas iš Kauno termofikacinės elektrinės (KTE), todėl rūpinamasi perkamo rezervo mažinimu.
Galėtų sutaupyti 2 mln. eurų
Pasak Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, šilumos kainai turi įtakos kiekviena padaryta investicija, todėl, kad už šilumos rezervą dabar „Kauno energija“ (kurios pagrindinis akcininkas (92,84 %) yra Kauno m. savivaldybė – „Kas vyksta Kaune“ red.) moka KTE. „Pinigai nemaži – apie 2 mln. eurų. Kiekvienas savo rezervo šaltinis mažina rezervo mokestį, kasmet keliaujantį KTE. Jeigu turėtume 10 kartų didesnį katilą, rezervo mokesčio mokėti nebereiktų ir 2 mln. eurų liktų įmonės kasoje“, – taupymo perspektyvą brėžė savivaldybės atstovas.
Kol veikia KTE, tačiau, šimtaprocentinis savarankiškumas neapsimoka, nes prireikus tos rezervinės šilumos, jų būtų gana pigi, mat lygiagrečiai KTE gamina ir elektrą. „Visiškai šios infrastruktūros nenaudoti nėra prasmės, tačiau verta po truputėlį atnaujinti savo katilų ūkį. Niekas nežino, kas gali atsitikti su KTE – netikėtumo atveju, miestui reiktų kardinalių sprendimų. Naujas dujinis katilas – apsidraudimas nuo netikėtumo“, – aiškino G. Petrauskas.
Katilo techninė charakteristika
Svarbiausia naujojo įrenginio savybė – jis atitinka naujus griežtesnius Europos parlamento ir tarybos direktyvos (ES) 2015/2193 reikalavimus dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš vidutinio dydžio kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo, kurie įsigalios nuo 2020 metų. Gamtinių dujų deginimo atveju azoto oksidų (NOx) koncentracija neviršys 80 mg/m3.
Naujojo katilo bendra galia su kondensaciniu ekonomaizeriu sudaro 19,8 MW. Bendrovė jau atliko katilo bandymus ir gavo Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, leidžiančią pradėti jo eksploataciją. Naujuoju įrenginiu bus galima pagaminti iki 160 000 MWh šilumos per metus. Žiemos sezono metu katilu galima pagaminti iki 10 proc. viso tinklo šilumos poreikio, vasarą – iki 30 proc. Katilą pagamino ir įrengė Kaune veikianti įmonė „Enerstena“, laimėjusi viešąjį konkursą. Projekto vertė – 697 tūkst. eurų.
