Pastaruoju metu Kaune atsinaujina ne tik miesto gatvės, aikštės ar šaligatviai, bet ir jiems prižiūrėti bei valyti skirta technika. Kaunas tapo pirmuoju miestu šalyje, kurį pasiekė 4 naujos kartos vakuuminės gatvių valymo mašinos. Dar penkios šiemet pagamintos valymo ir laistymo mašinos į miestą bus pristatytos šią vasarą.
[galerija kiek=”4″]
Modernūs įrenginiai bus naudojami miesto gatvių, aikščių, šaligatvių, dviračių takų, pėsčiųjų zonų valymui. Mašinos, prieš pradėdamos šluoti pirmiausia sudrėkina dangos paviršių, kad į orą nekiltų dulkės. Vėliau šepečiai nešvarumus nukreipia į siurblius, kurie vakuuminiu būdu ir sutraukia šiukšles į specialią talpą. Mašinos taip pat turi ant stogo pritvirtintą papildomą siurbimo šlangą, didesnių gabaritų šiukšlėms (lapams, skardinėms ir pan.) surinkti, taip pat aukšto spaudimo plovimo sistemą.
„Valymo mašinos darbuojasi prie Prezidentūros, Rotušės aikštėje, Vytauto Didžiojo Karo muziejaus prieigose, Santakos parke ir kitose vietose. Vasarą mašinų parką papildys dar 5 įrenginiai: dvi didelės valymo mašinos, viena vidutinė ir dvi gatvių priežiūros-laistymo mašinos“ , – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.
„Kai mes lankomės didžiausiose ir moderniausiose pasaulio ar Vakarų Europos sostinėse, anksti ryte išėję į gatves matome, kaip darbininkai triūsia, šveičia, šluoja ir kitaip valo grindinius, aikštes, įvairias siauras gatveles ir žavimės puikia švaria aplinka. Ir iš tikrųjų Kaunas neturi nusileisti šioje vietoje net ir didžiausioms sostinėms, – teigė Kauno miesto tarybos Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas Visvaldas Varžinskas.
„Tiesa, džiugu ne tik dėl to, jog toks elementarus procesas, kaip gatvių valymas, pagaliau modernizuotas, bet ir dėl to, jog tai garantuos oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimą, nes dažniausiai dulkes mieste kelia automobiliai, o mes tuo tarpu jomis kvėpuojame. Taigi, nuo šiol Kauno mieste galėsime mėgautis daug švaresniu oru ir geresne aplinka“, – sakė jis.
Naujos valymo mašinos pagamintos 2017 metais ir kainavo 532 tūkstančius eurų. 85 procentus jų įsigijimo kaštų finansavo Europos Sąjungos struktūriniai fondai, likusi suma skirta iš miesto biudžeto.
