Portalas „Kas vyksta Kaune“ dalinasi žinomo kauniečio, režisieriaus, prof. Gyčio Padegimo nuomone apie dabartinį Kauną. Jo manymu, itin intensyviai naikinami žalieji miesto plotai, o gatvės pamažu virsta autostradomis. Dalinamės jo siųstu laišku ir kviečiame diskusijai.
„Liki sveikas, žalias Kaune? ,„Stebis Kauno gatvės žalios: kas čia, kas čia daros? – Kaunas tvarkos ir praranda žalią rūbą savo‘‘, – perfrazuota Salomėja Nėris.
Pirmosiomis gegužės dienomis Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad per metus 3,5 milijono europiečių suserga melanoma. Šio pavojingo odos vėžio susirgimų skaičiaus didėjimas tiesiogiai susijęs su pastaraisiais metais vis didėjančiu saulės aktyvumu. Pagal to paties tyrimo duomenis 90 proc. europiečių apie šią priklausomybę žino. Kaune valdžią turintieji akivaizdžiai įeina į 10 proc. to nežinančiųjų skaičių. Nežino jie turbūt ir to, ko moko jau mokyklose – kad medžiai ir kiti augalai automobilių išmetamą anglies dvideginį paverčia deguonimi, ir todėl žalieji plotai vadinami miestų plaučiais.
Juokai juokais, tačiau tempai, kuriais Kauno centro gatvėse iškertami medžiai ir jos verčiamos autostradomis, gąsdina. Vien paskutiniu metu savo žalio rūbo neteko tokios užteršto oro gatvės kaip Birštono ir Vytauto prospektas. Už požeminės perėjos į Senamiestį augo išlakių liepų pulkelis, o „Saulės“ gimnazijos bendruomenę nuo taršos ir žalingų saulės spindulių pridengė augmenija prie mokyklos fasado. Deja, visa tai buvo ir pražuvo, o važiuojamoji gatvės dalis po rekonstrukcijos prieina vos ne iki mokyklos slenksčio.
Senamiestyje greitai išvis neliks jokios žalumos, nes kiekvienas skveras, kiekvienas žalias lopinėlis – užstatomas. Naujausias pavyzdys – dešimtmečiais kauniečius obelų žydėjimu džiuginęs skveras ties gaisrine.
Platinant Vytauto prospektą, iš pradžių buvo kertami dideli medžiai, paliekant jaunus, neseniai sodintus, ir buvo vilties, kad medžiai bus atsodinti, tačiau greitai buvo „nušniotas“ ir jaunuolynas. Dabar galime matyti tiesiog klasikinį taip reklamuojamo Kauno tvarkymosi pavyzdį – medžiai išrauti su šaknimis, jokios žalumos nė pėdsako neliko. Visur šaligatvio plytelės, Lietuvos firminiu ženklu tapusios trinkelės. Visur švaru ir gražu, praplatėjusia gatve galės plūsti dar didesnis mašinų srautas, o gyventojai ir dviejų prospekte esančių mokyklų moksleiviai galės sau dusti nuo astmos, alergijos, džiaugtis ta pačia melanoma.
Užtat miesto valdžia galės toliau triūbyti apie savo pasiekimus. Jai nė į galvą neateis mintis, kad jų miesto vizija yra retrogradiška ir žymiai bloginanti piliečių gyvenimo sąlygas. „Miesto centre nuo greitojo eismo reikia pereiti prie lėtojo. Dabar prioritetai tarnauja prekybininkams ir automobilizacijos srautams“, – labai teisingai neseniai „Literatūroje ir mene“ rašė architektas T. S. Butkus.
„Pavasario žydėjimu, vasaros branda, rudenio vaisiais ir žiemos apmirimu medis tarsi atskleidžia mums gyvybės paslaptį. Todėl žmonės nuo seniausiųjų laikų vis sugrįždavo prie medžio įvaizdžio, siekdami išsiaiškinti esminius klausimus savo pačių gyvenime. Deja, mūsų laikais medis yra iškalbingas veidrodis, atspindintis žmogaus elgseną savo aplinkoje, visoje kūrinijoje. Mirštantys medžiai yra tarsi nebylūs priekaištai, įspėjantys, jog yra žmonių, akivaizdžiai nevertinančių nei gyvybės, nei pačios Kūrinijos, nesuvokiančių šios dovanos didybės, o tik šaltai apskaičiuojančių naudą ir pelną. Ir tik pamažėle ryškėja, jog ten, kur miršta medžiai, finale žūsta ir žmonės“,- sakė šventasis Jonas Paulius II.
Nežinau, ar naujasis antrojo pagal dydį Brazilijos miesto San Paulo meras Joao Doria skaitė šiuos pranašiškus žodžius, tačiau, kaip rašoma naujausiame „The Economist“ numeryje, kovo mėnesį jis pradėjo mieste kurti didžiausią pasaulyje „žaliąjį koridorių“ – nuo sienų krintantys „vertikalūs sodai“ tęsis 3,5 km ir sugers tiek anglies dvideginio, kiek jo sugertų 3,3 tūkst. medžių.
Šis meras taip pat paragino privačias firmas sukurti mieste 107 naujus parkus ir pakvietė Arnoldą Švarcnegerį atvykti į žaliąsias miesto tvarkymosi iškilmes. San Paule kiekvienam iš 11 milijonų gyventojų tenka 2,6 kv. m žaliųjų plotų. Tai tik dešimtadalis to, kas tenka vienam gyventojui Niujorke ir penktadalis to, ką rekomenduoja Pasaulinė Sveikatos organizacija.
Yra apie ką pagalvoti, susėdus vasaros dieną ant karštų kaip keptuvės suoliukų be jokio pavėsio rekonstruotoje Nepriklausomybės aikštėje, ir Kauną valdantiems prieš ,,nublizginant Kauną kaip deimantą‘‘ KEKS‘ui, ir mums, visiems kauniečiams”, – laiške rašo režisierius prof. G. Padegimas.
Situaciją pakomentavo Kauno miesto savivaldybė
Perskaičius prof. G. Padegimo laišką portale „Kas vyksta Kaune” situaciją pakomentavo Kauno miesto savivaldybės atstovė – Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Ji teigia, kad miesto želdiniai iš pagrindų atnaujinami ten, kur vykdomi kapitalinio remonto darbai, tvarkomos požeminės komunikacijos, gatvės ir šaligatviai. Esą dėl to kai kuriuos medžius reikia perkelti į naujas vietas, kad nekenktų geram matomumui sankryžose, neužstotų kelio ženklų ir nekliudytų eismui.
„Birštono gatvėje liepos jau atsodintos, kur buvo galima, o kitur tai kirtosi su kultūros paveldo sprendiniais. Vytauto prospekte, kai pasibaigs gatvės ir infrastruktūros remonto darbai, bus atsodinta daugiau medžių: vietoj 170 pasodins 250 liepų. Į Nepriklausomybės aikštę pasodinti suaugę ąžuolai ir klevai atgabenti iš Nyderlandų medelyno. Pažymiu, kad medžiai Kaune sodinami Europos prospekte, kur anksčiau nebuvo”, – teigė R. Savickienė ir pridūrė, kad sovietmečiu sodinti medžiai esą nebuvo pritaikyti augti miesto sąlygomis, todėl daugelis jų sunykę ir ligoti.
„Visi išpjauti medžiai Kaune atsodinami naujais”, – komentavo savivaldybės atstovė.
Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kaune vykstančius įvykius, rašykite spec. formos „Pranešti naujieną“ pagalba arba per feisbuko puslapio privačias žinutes.
