Kauno tarybos nariai patvirtino šių metų biudžetą. Planuojama, jog per 2015-uosius metus į miesto biudžetą atkeliaus 229 mln. 351 tūkst. eurų be skolintų lėšų. Įskaičiavus ir skolintus pinigus, miesto piniginėje turėtų būti virš 259 mln. eurų. Deja, numatytos išlaidos yra didesnės nei pajamos. Planuojama, jog biudžete trūks apie 24 mln. eurų, kuriuos teks skolintis.
Po beveik dviejų valandų biudžeto svarstymo, 23 tarybos nariai šiam projektui pritarė, o 9 susilaikė. Visgi, svarstant tokį rimtą klausimą trūko beveik 10 politikų.
Daugiausiai pajamų atkeliaus iš mokesčių
Politikai skaičiuoja, jog virš 64 proc. pajamų į šių metų biudžetą atkeliaus iš gyventojų pajamų mokesčio, tai sudaro virš 147 mln. eurų. Nemažą procentą pajamų savivaldybė gaus iš įvairių dotacijų. Planuojama, kad tai bus apie 29 proc. viso biudžeto. Taip pat pinigai į miesto kišenę atkeliaus iš turto mokesčių ir kitų pajamų.
Visgi, nors planuojama surinkti virš 17 mln. eurų daugiau nei pernai, tokių pajamų miesto poreikiams nepakanka. Skaičiuojama, kad asignavimai bus beveik 24 mln. eurų didesni, nei planuojama surinkti į biudžetą. Šiuo pinigus reikės skolintis ir taip didinti ir taip nelengvas savivaldybės skolų naštas.
Kauno savivaldybės įsiskolinimas 2014 metų pabaigoje siekė 53,62 mln. eurų, šių metų pradžioje skola sumažinta iki 49,56 mln. eurų. Praėjusiais metais į miesto biudžetą atkeliavo virš 5 mln. eurų daugiau, nei buvo planuota, tačiau pagal galiojančius įstatymus, perviršis gali būti panaudojamas tik skolų padengimui.
Didžiausias pyragas – švietimui
Kaip ir praėjusiais metais didžiausią biudžeto pyrago dalį atrieks švietimui. Jam bus skirta net 51,6 proc. viso biudžeto, arba apie 131 mln. eurų. 17,7 proc. (44,8 mln. eurų) skiriama socialinei apsaugai, 9,7 proc. (24,69 mln. eurų) – bendroms valstybės paslaugoms, 10,5 proc. (26,5 mln. eurų) – ekonomikos sričiai. Kitų sričių dalys neviršija 5 proc.
