Rytų Europos studijų centro tyrimas apie migrantų iš Ukrainos integraciją atskleidė, kad net 76 proc. apklaustųjų neplanuoja palikti Lietuvos, o 64 proc. – ateityje siektų Lietuvos pilietybės. Beveik pusė (45,9 proc.) apklaustų ukrainiečių, atsakydami į klausimą, kokios pagalbos labiausiai reikia būnant Lietuvoje, nurodė – lietuvių kalbos pamokų.
Kasmet užsieniečių srautai Lietuvoje didėja. Ryškėja integracijos iššūkiai ir barjerai, kurie trukdo jiems įsidarbinti. Vienas jų – lietuvių kalbos nemokėjimas. Šią problemą dar labiau išryškino į šalies darbo rinką gausiai įsiliejusių ukrainiečių patiriami sunkumai.
Kokias turime sudaryti galimybes svetimšaliams mokytis valstybinės kalbos? Kaip padėti jiems sparčiau integruotis į visuomenę? Atsakymų į šiuos bei kitus klausimus ieškota apskritojo stalo diskusijoje „Kalbiniai barjerai užsieniečių į darbo rinką procese“, į kurią Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sukvietė valstybinių institucijų, socialinių partnerių ir darbdavių atstovus. Diskusijos dalyviai turėjo progą pasidalinti gerosiomis praktikomis, įžvalgomis, sprendimais, kurie padėtų paspartinti užsieniečių įsiliejimą į darbo rinką.
„Pirmą kartą inicijavome tokią diskusiją, tikslingai siekdami išsiaiškinti, kaip padėti užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos ir sukurti aiškesnę sistemą. Užsieniečiui, mokančiam lietuviškai, daug lengviau įsidarbinti pagal kvalifikaciją“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
Pasak UT atstovų, šiuo metu mūsų šalyje dirba per 140 tūkst. užsieniečių, iš jų – 45 tūkst. ukrainiečių, tačiau vis dar trūksta sprendimų dėl efektyvaus lietuvių kalbos mokymosi ir tokių paslaugų prieinamumo.
Visi diskusijos dalyviai pritarė, kad kalbinių barjerų problema – valstybės politikos formavimo klausimas. Konstatuota: priemonių yra, bet susiduriama su didele motyvacijos mokytis stoka. Tiesa, 2023 metai rodo, kad motyvacija ir noras integruotis tiek į visuomeninį gyvenimą, tiek į darbo rinką, auga.
Užimtumo tarnybos duomenimis, lietuvių kalbos mokymo programose šiais metais dalyvavo daugiau nei 3 tūkst. užsieniečių, o pernai besimokančių buvo tik 100 asmenų.
„Neapibrėžtumo ir laikinumo jausmas 2022-aisiais stabdė atvykusių Ukrainos piliečių motyvaciją dėti daugiau pastangų į ilgalaikę integraciją Lietuvoje, nes visų atvykusiųjų tikslas buvo vienas – laikinoji apsauga ir noras kuo greičiau grįžti namo. Tačiau užsitęsęs karas bei nežinomybė dėl jo baigties pakeitė požiūrį, ir ukrainiečiai vis dažniau ieško mokymosi ar darbo pagal turimas kvalifikacijas galimybių“, – sakė G. Sinkevičė.
Diskusijų metu pastebėta, kad pakankamai sudėtinga mokytis lietuvių kalbos pereinant iš vieno lygio į kitą, trūksta mokytojų, ir kalbos barjeras trukdo dirbantiems siekti aukštos kvalifikacijos pozicijų. Pateiktos „Caritas“, Pabėgėlių priėmimo centro, „Raudonojo Kryžiaus“ organizacijos patirtys rodo nuotolinio ir individualaus mokymosi poreikį, – pavyzdžiui, daugelis ukrainiečių dirba ir neturi galimybės darbo metu mokytis.
UT inicijuoto renginio dalyviai pateikė pasiūlymus, kurie bus perduoti Vyriausybės užsieniečių integracijos grupės nariams. Vienas jų – sudaryti nenutrūkstamo lietuvių kalbos mokymosi galimybę, kai asmuo, baigęs A1-A2 lygius, galėtų nepertraukiamai keliauti mokytis į aukštesnius.
Darbdavių atstovai pabrėžė, kad norintiems mokytis dera siūlyti alternatyvius mokymosi būdus. Darbas turi eiti lygiagrečiai su kalbos mokymusi ir taikyti progresyvias mokymosi priemones (kalbų mokymosi programėles, nuotolinius kursus ir pan.), kad patys užsieniečiai galėtų pasirinkti mokymosi formą, laiką bei kursų lygį.
Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės teigimu, didinti informacijos pasiekiamumą užsieniečiams siūloma jau veikiančiose platformose „Mokymosi visą gyvenimą“ ar „Renkuosi Lietuvą“. Jas derėtų tobulinti bei pritaikyti skelbti vieno langelio principu duomenis apie lietuvių kalbos kursus ir kt. Taip pat kalbos mokymąsi naudinga susieti su gyvenamąja aplinka, aktyviau skatinti kultūrinę užsieniečių įtrauktį, pasitelkiant vietines iniciatyvas ir bendruomenių renginius, – tai padėtų atvykusiems į Lietuvą svetimšaliams greičiau išmokti lietuvių kalbą ir integruotis į visuomenę.
Jau 8 metus gyvenantis ir puikiai lietuviškai kalbantis ukrainietis Petro Pyrahovas iš Tarptautinės Ukrainos mokyklos Lietuvoje pristatė įžvalgas, ką, jo manymu, reikėtų tobulinti kalbos mokymo procese.
Apskrito stalo svečias – venesuelietis Wilfredo Jose Gozzo Gonzalezas, šiuo metu dirbantis inžinieriumi tarptautinėje įmonėje, papasakojo savo patirtį, kaip jam sekasi gyventi ir dirbti Lietuvoje. Vieną pagrindinių problemų jis įvardijo sudėtingą lietuvių kalbos mokymosi procesą. Ispaniškai ar kitomis, ne anglų, kalbomis kalbantiems užsieniečiams, žodžius reikia versti į kelias kalbas, kad suprastų jų reikšmę. Taip pat Wilfredo pastebėjo, kad lietuviai yra svetingi ir kultūringi, – geriau patys prisitaikys prie svečio kalbos nei stengsis mokyti lietuviškai.
