Tartu paleido 100 dienų laikmatį: suplanuota virš tūkstančio renginių, laukiama milijono svečių – Kas vyksta Kaune

Tartu paleido 100 dienų laikmatį: suplanuota virš tūkstančio renginių, laukiama milijono svečių speciali programos dalis lietuviams

A. Ozdoba nuotr.

Pernai kultūros renginių gausa, išradingumu ir publikos masiškumu Kauną užliejusį Europos kultūros sostinės titulą kitais metais oficialiai perima Tartu miestas ir Pietų Estijos regionas. Akademinės bendruomenės lopšys turi apie triskart mažiau gyventojų už Kauną, tačiau 2024 m. čia sudrebės Senojo Žemyno kultūros epicentras. Ketvirtadienį atskleista visa „Tartu 2024“ programa, kurios koncepcija – „Išgyvenimo menai“ – besiruošiant priimti titulą įgijo tiesiogines prasmes.

Buvusio elektronikos komponentų fabriko patalpose įsikūrusioje kavinėje nutyla muzika ir iš ekrano prabyla kibernetiniai veidai. Į susirinkusius žurnalistus kreipiasi skaitmenizuoti pagrindinių „Tartu 2024“ vedlių – generalinio direktoriaus Kuldaro Leiso, Tartu mero Urmas Klaaso ir meno vadovės Kati Torp – atvaizdai. Netrukus ant pakylos pasirodo ir gyvi originalai.

Įžanginę ketvirtadienio programą vainikavo minėto fabriko kieme surengtas teatralizuotas koncertas, kuriame susipynė senasis regiono folkloras ir šiuolaikinės tradicijos, o vakarą lietui maišantis su šlapdriba uždarė populiarus Estijos muzikantas NOËP. Oras neglamonėjo, bet publikos nuotaika buvo puiki.

Kultūra, pergyvenusi krizes ir karus

„Pradėdami ruoštis šiam projektui 2017 m. negalėjome žinoti, kokia aktuali bus koncepcija, kaip bus išmėgintas mūsų gebėjimas išgyventi COVID-19 pandemiją ir karus Europoje. Kultūros sostinės titulas – galimybė europiečiams vienytis, veikti kartu ir tapti stipresniems“, – deklaravo miesto meras U. Klaasas.

Pasak K. Torp, spalio 19-oji projekto komandai – itin svarbi diena, kai pakeliama uždanga nuo kelerius metus trukusio intensyvaus darbo. Programa skiriama į keturias temas: „Žemės“, „Žmonijos“, „Europos“ ir „Visatos“, kuriose telkiami renginiai bus susiję su „žaliąja“ ekonomika, draugiškumu aplinkai, žmogiškumo, individualumo ir tradicijų nagrinėjimais, esto vieta Europoje ir europietiško identiteto vieta Estijoje, asmenį ir visuomenę transformuojančiomis technologijomis.

Kaip pristatė patyręs verslininkas, didysis „Tartu 2024“ vadybininkas K. Leisas, visas projekto biudžetas – 26 mln. eurų, nors privataus sektoriaus parama dar nebaigtinė ir iki šiol auga. Vis dėlto, generalinis direktorius pripažino, kad šie milijonai ne tokie patys, kokie buvo biudžetą tvirtinant prieš kelerius metus – infliacija vertę nukarpė, tad organizatoriams teko imtis ir tam tikrų finansinio išgyvenimo „menų“.

(Iš kairės) K. Torp, K. Leisas ir U. Klaasas / A. Ozdoba nuotr.

Minėtos sumos liūto dalį sudaro Estijos valstybės ir Tartu miesto indėlis, siekiantis po 10 mln. eurų. Pusantro milijono skyrė Europos Sąjunga, panašiai surinkta iš investicinių projektų, skirta privatininkų. Organizatoriai pabrėžė, kad buvo investuota ne į pastatus ar infrastruktūrą, bet į žmones, aukštos vertės meno ir socialines iniciatyvas, ryšius, kurie, tikimasi, taps kultūros sostinės metų palikimu.

Suplanuota daugiau kaip 1000 renginių

Didysis Europos kultūros sostinės metų atidarymas Tartu vyks 2024 m. sausio 26 d. Pasirodymas „Visi tampa vienu“ sujungs Emajegio upės krantus ir skirtingus žmones, regionus, laikmečius į grandiozinį atvaizdų, choreografijos ir muzikos šou.

Iš viso ateinančių metų programoje numatyta 350 projektų ir virš 1000 su jais susijusių renginių, nuo tikriausiai pirmos pasaulyje meno galerijos kūdikiams ir ekstremalaus sporto varžybų iki simfoninės muzikos išlavintai ausiai ir diskusijų pirtyje.

Tartu per ateinančius metus tikimasi sulaukti apie milijono lankytojų estų bei užsieniečių, o pagrindinės datos bus šios:

– Sausio 26 d. – „Tartu 2024“ atidarymas;
– Liepos 6 d. – didžioji vasaros šventė;
– Nuo liepos 6 d. iki rugpjūčio 11 d. „Tartu 2024“ alėja be automobilių;
– Lapkričio 30 d. – baigiamoji ceremonija.

Automobiliai iš senosios miesto pakrantės bus išvyti visą mėnesį / M. Kullamaa nuotr.

Beje, Europos kultūros sostinės titulą kitais metais Tartu dalinsis su Budės (Bodø) miestu Norvegijoje ir Bad Išliu (Bad Ischl) Austrijoje. Primename, kad Kauno palydovai 2022-aisiais buvo Novi Sadas (Serbija) ir Ešas prie Alzeto (Liuksemburgas).

Kauno duoklė ir rekomendacijos lietuviams

„Skalbimo mašina iš burokėlių“ – jungtinė Estijos kelių muziejaus, Estijos agrokultūros muziejaus, Tartu miesto muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda apie tarybinio piliečio išradingumą, sumanumą, perdirbimo ypatumus ir „pasidaryk pats“ mentalitetą.

„Baltijos šalių ir Estijos muzikos dienos“ – vienas didžiausių šiuolaikinės muzikos renginių Baltijos šalyse, kuriame bus pristatyti daugiau nei 20 kompozitorių premjeriniai kūriniai. Estijos kompozitorių sąjunga minės savo šimtmetį, o muzikos garsais sukaktį palydės ansambliai iš Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Švedijos, Latvijos ir Lietuvos. Atgaiva klasikinės muzikos mėgėjo sielai.

„Baltijos šalių filmų dienos“ – dviejų dienų šventė vyks rugpjūčio pabaigoje, paminint Baltijos kelio 35-ąsias metines. Vienu metu Tartu, Taline, Rygoje ir Vilniuje bus galima išvysti geriausias pastarųjų metų Baltijos kino kūrėjų juostas.

Kaip ir Kaunas, Tartu jau kelerius metus matuojasi kultūros sostinės batelius ir 2024-aisiais išeis į balių / A. Liivamäe nuotr

Kiti renginiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

– „Bučinių Tartu“ – masinė bučinių akcija skambant Eurovizijos dainoms, dalyvauti turėtų 2014-ųjų konkurso nugalėtoja Conchita Wurst;
– Ryoji Ikeda personalinė paroda – vaizduojamasis menas, įkvėptas DNR duomenų;
– „Verslas kaip įprasta“ – spektaklis apie „Danske Bank“ skandalą;
– „Nuoga tiesa“ – karštų diskusijų saunoje festivalis;
– „Stencibility Goes Europe“ – kiek niūresnes Tartu vietas nuspalvinęs gatvės meno festivalis;
– „Simple Session“ – nuo 2001 m. rengiamos ekstremalaus sporto varžybos, kurias 2019 m. vizitu pagerbė rampos dievas Tony Hawkas.

Ir dar daug daug veiklos tiek išrankioms viršūnėlėms, tiek prasmingo ir vienijančio turinio ieškančiam statistiniam piliečiui, estui ar europiečiui – Tartu kitais metais laukiami visi! Išsamią Europos kultūros sostinės metų programą rasite čia.

Pietų Estijos sostinė ir vienas seniausių regiono miestų

Kiek mažiau nei 100 tūkst. gyventojų turintis Tartu yra antras pagal dydį Estijos miestas. Taip pat – Pietų Estijos sostinė ir vienas seniausių miestų regione, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1030 m. O 2019 m. rugpjūčio 28-oji yra kita Tartu įsimintina diena – tada miestui su regionu suteiktas Europos kultūros sostinės vardas.

Šį titulą nuo 1985 m. turėjo daugybė žinomų Europos miestų, kartais – ir jų apskritys. Anot „Tartu 2024“ organizatorių, tai yra viena svarbiausių ir nuosekliausių Europos Sąjungos kultūrinių iniciatyvų.

Įvairias išlikimo pozas ant bendrabučio laužiančio katino prototipas – K. Torp augintinis / M. Kullamaa nuotr.

Remiantis geraisiais pavyzdžiais, kiekvienas projekto biudžetui išleistas euras regionui duodavo 5-6 eurus grąžos, turint omeny turizmo, papildomų investicijų, bendrų finansavimo projektų pajamas ir išaugusį tituluoto miesto matomumą. Kitais metais daugiausia užsienio svečių Tartu tikisi pritraukti iš Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Lenkijos.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA