Jei gyvenamajame pastate butų yra trys ir daugiau, tai pagal įstatymą tas namas – daugiabutis | Kas vyksta Kaune

Jei gyvenamajame pastate butų yra trys ir daugiau, tai pagal įstatymą tas namas – daugiabutis Vijūkų kaimo gyventojų laiškas

Asociatyvi / DELFI ir Skaitytojų nuotr.

„Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų“, – vadovaudamasi tokia nuostata LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, kurio redakcija įsigaliojo šių metų kovo 1-ąją, Kauno rajono savivaldybės administracija išplatino gyventojams priminimą apie būtinybę įsteigti daugiabučių savininkų bendriją ar kitokį darinį, kad teisėtai ir bendrai būtų rūpinamasi name bendrojo naudojimo turtu. Tačiau suabejoję tos rekomendacijos pagrįstumu, kai kurie rajono gyventojai, gyvenantys kotedžo tipo namuose, turinčiuose ne po vieną butą, kreipėsi į portalą „Kas vyksta Kaune“, prašydami padėti apsiginti nuo, jų nuomone, neteisėtų rajono valdžios nurodymų.

Redakcijoje gautą gyventojo laišką pateikiame nekoreguotą:

Laba diena,

kreipiasi Kauno rajono Vijūkų k. gyventojai į jus, nes kito kelio nebematome, kaip kitaip prieiti prie problemos sprendimo. Situacija: pradėta vykdyti Kauno rajono Savivaldybės santvarka prieš kotedžų savininkus, konkrečiai tų kotedžų, kurie yra junginyje iš 3 butų. Atsiuntė Savivaldybė ant A4 formato lapo tokią „rašliavą“ be Savivaldybės rekvizitų, nurodyto skyriaus ir pan. Pridedu priedus, kad galėtumėte įvertinti tokį laišką, kuris perlenktas buvo tiesiog įmestas į pašto dėžutę be voko. Na, čia lyg ir smulkmena, bet pradėjus skaityti laišką, klausimų kilo daugiau nei laiške yra atsakymų, o susisiekus su p. Sondra iš Savivaldybės, klausimų dėl tokio pobūdžio laiškų siuntimo ir raštiškų įpareigojimų kilo dar daugiau.

Tokio pobūdžio kotedžų Kauno rajono Savivaldybės Vijūkų, Užliedžių, Giraitės gyvenvietėse yra tūkstančiai. Gyvename nuo 2010 m. ir iki šiol nieko panašaus kažkodėl daryti nereikėjo, nei steigti Bendriją, nei sudaryti Jungtinės veiklos sutartį. Rašte net nėra minimas LR CK straipsnis, kuriuo remiantis, esame įpareigojami steigti Bendriją ar sudaryti JVS.

LR CK galioja nuo 2000 m., gyvename nuo 2010 m., pastatas priduotas 2015 m. esant pilnam įrengimo baigtumui. Kotedžo savininkas yra Bankas. Servitutinė žemė priklauso privačiam asmeniui, kuris nėra perdavęs ar pardavęs jos Savivaldybei.

Ši tvarka dabar atsiranda po rinkimų, kažkas atėjo ir susigalvojo, kaip galima dar įpareigoti gyventojus, o jeigu nespės laiku iki 2023.08.07 įkurti Bendriją (juridinį asmenį, kada reikalingas administratorius ir buhalteris, atidaryta kaupiamoji sąskaita, mokėti atlyginimą) arba nebus sudaryta JVS ir nebus atidaryta bendra sąskaita (už atidarymą mokėti reikia, kaip ir sąskaitos išlaikymą, yra planai), mums bus administratorius priskirtas priverstinai ir būsime papildomai apmokestinti.

Norime skųsti Savivaldybės sprendimą tokį. Ir, ar tikrai Savivaldybė teisėtai siunčia tokio pobūdžio raštus? Galbūt iš Seimo narių, kas dirba su aplinkosauga ar panašiais klausimais, gali pasidomėti, kas vyksta Kauno rajono Savivaldybėje? Kieno iniciatyva ir dėl kokių konkrečiai priežasčių buvo imtasi tokių veiksmų prieš gyventojus? Ar pridėtas surašytas raštas gali būti teisinis pagrindas įpareigoti gyventojus paklusti ir skubėti vykdyti nurodymus? Kaip matoma, tekste yra tik terminas iki kada turime viską susitvarkyti, bet datos, kada buvo surašytas raštas – nėra. Ar taip dirba/turi dirbti Savivalda?

Uždavus klausimus telefonu, gavau pasiūlymą vieną vienintelį, kad jeigu man ar gyventojams kas nors nepatinka, kreiptis į Seimą, nes mums net teismas nepadės. Argumentas: „yra parašyta viskas LR CK“. Taip pat, prašiau, kad Savivaldybė skubiai organizuotų susitikimą su gyventojais ir išdėstytų savo rašte nurodomus naujus reikalavimus, kurių vykdyti verčiami nebuvome nuo 2010 metų. Gavau atsakymą, kad Savivaldybė, deja, turi svarbesnių darbų nei susitikti su gyventojais, juolab, kad gyventojai dirbantys žmonės ir darbo valandomis susitikimai negalimi!!!

Dar daugiau, pakviečiau bent kada apsilankyti Užliedžių seniūnijoje (Užliedžiai, Vijūkai ir Giraitė), kuri jau garsėja kaip viena sparčiausiai besivystančių seniūnijų Kauno rajone ir tuoj pasieksime 10 tūkstančių gyventojų ribą, atsakymas buvo, kad vėlgi, deja, bet Savivaldybė turi savo darbų ir susitikimai nėra prioritetas. Meras ir Savivaldybė visiškai pamiršę gyventojų problemas, rūpi tik statybos ir savęs populiarinimas.

Meras negali atsakyti į Savivaldybės sumąstymą priversti kotedžų savininkus steigti Bendrijas ar rašytis Jungtinės veiklos sutartis. Neskiria ir nesidomi, kas yra daugiabučiai ir kotedžai daugiabučiai, elementarus kelias į lupikavimą – nepaklusus priskirti administratorių, kuriam net neaišku, už ką mokėti reikės. Gavome pirmoko lygio surašytą raginimą, neturintį jokios juridinės galios. Merui niekada nerūpėjo Vijūkai, Giraitė ir Užliedžiai, ypač Vijūkai. Mero čia nematyti, nei Tarybos narių, kurie skirtų dėmesį gyventojams, rengtų susirinkimus. Pridedame, kokio lygio raginimus gavome dėl Bendrijų.

Kauno rajono gyventojus pasekęs raštas / Skaitytojo nuotr.

„Kas vyksta Kaune“ pirmiausia išsiaiškino, kad vykdydama įstatymą, Kauno rajono savivaldybė „nuo savęs“ nieko neprideda ir nesiekia primesti gyventojams savo sugalvotos tvarkos. Juolab, kad tai niekaip nesusiję su savivaldos rinkimais, ir įstatymas neveikia tik vienoje savivaldybėje. Įstatymų leidėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas. Kaip žinome, jo kadencija nesibaigia lygiai tuo pačiu metu, kai pasibaigia 4-erius metus trunkanti savivaldybių tarybų kadencija.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo redakcija įsigaliojo anksčiau, nei šiemet vyko (kovo 5-ąją) nauji savivaldos rinkimai. Pagrindinėse šio įstatymo sąvokose nėra Vijūkų kaimo gyventojo minimos „kotedžai daugiabučiai“. Yra tik bendras pavadinimas „daugiabučiai namai“. O bendrijos administravimas paaiškintas taip: „bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas“ (tai nesunkiai sužinojome internetu susiradę įstatymą).

Plačiau naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ atsiųstame Kauno rajono savivaldybės atsakyme į skaitytojo užduotus klausimus. Štai, ką parašė savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė:

„Vadovaujantis LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 punktu, daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų.

Nagrinėjamu atveju, namai (kotedžai) VĮ Registrų centre registruoti kaip daugiabučiai namai. Pagal LR Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (toliau – administratorius).

Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų, paskirtų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės.

Pabrėžiame, kad Savivaldybė įgyvendina nurodytuose teisės aktuose pavestas funkcijas (pareigas). Nagrinėjamu atveju, jei gyventojai patys nespręs daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų objektų valdymo klausimų, LR civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, bus organizuojamos administratoriaus parinkimo procedūros (organizuojamas balsavimas raštu dėl administratoriaus pasirinkimo).

Neįvykus pirmam balsavimui, bus organizuojamas pakartotinis balsavimas raštu tuo pačiu klausimu. Jei ir per pakartotinį balsavimą gyventojai neišsirinks administratoriaus, tuomet administratorių, paskirs Savivaldybė (paprastai skiriamas mažiausią administravimo tarifą pasiūlęs administratorius).

Atkreipiame dėmesį, kad kilus klausimų (dėl valdymo formų, atitinkamų procedūrų ir pan.), gyventojai visuomet gali kreiptis į Savivaldybę, – visais atvejais suteikiamos konsultacijos, pateikiami išsamūs atsakymai į iškilusius klausimus“.

Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA