Daugiau kaip 20 kultūros konsjeržų kviečia į nemokamas ekskursijas po Kauną - Kas vyksta Kaune

Daugiau kaip 20 kultūros konsjeržų kviečia į nemokamas ekskursijas po Kauną

Kaunas./ R. Tenio nuotr.

Ką apie Kauną miesto svečiams papasakotų vietiniai? Tai sužinoti galima išsikvietus „Kultūros konsjeržą”. Kiekvienas iš 23 konsjeržų pavedžios po skirtingas vietas ir atvers vis kitokį miesto veidą. Šįkart domimės, kaip Kauną mato „Kaunas 2022“ svetingumo programos „Patirk Kauną” savanorės Sandra Antanavičienė ir Rimutė Mikalavičienė.

Miestas vietinio akimis

Tarptautiniame aukštojo mokslo projekte dirbanti marketingo ir komunikacijos specialistė Sandra Antanavičienė miesto svečiams veda ekskursijas Kauno centre. Jos turas eina ne pagrindinėmis miesto gatvėmis, o vingiuoja pro įdomius kiemelius, skverus – ten, kur dažnas turistas neužklysta.

„Tai puiki proga pamatyti miestą vietinio akimis!“, – šypsodamasi į ekskursiją kviečia S. Antanavičienė.

Profesionali ekskursijų gidė, kelionių vadovė Rimutė Mikalavičienė tikino apie Kauną esanti prikaupusi galybę paslapčių ir jomis norinti pasidalinti su kitais.

„Kviečiu į tas vietas, kurias esu įsimylėjusi pati! Nusprendžiau parodyti Kauną, kuris, kaip manoma, yra tikras požemių ir tunelių miestas! Savo maršrute pristatau Kauno tvirtovės paslaptis, kurios efektingiausiai atsiskleidžia tamsoje“, – su entuziazmu kalbėjo R. Mikalavičienė.

Kultūros konsjeržė Sandra sako, kad lietuvius labiau domina tarpukario miestas, įdomios asmenybės, pvz., Mykolas Žilinskas, Jurgis Mačiūnas ir jų istorijos, o užsieniečiams įdomesnė Kauno istorija, tarpukaris, sovietmetis bei dabartis./ Organizatorių nuotr.

Svečiai iš Lietuvos ir užsienio

Kultūros konsjeržė S. Antanavičienė pasakojo, kad į ekskursijas atvyksta žmonės ne tik iš užsienio, bet ir iš kitų Lietuvos miestų, dažniausiai iš Vilniaus.

„Teko pasivaikščioti su dviem viešniomis, kurios užaugo Kaune, bet jau ilgai gyvena Vilniuje, tad mūsų turas buvo proga prisiminti jaunytės vietas. Be to, Kaune yra dar daugybė neatrastų vietų ir vietiniams. Aš pati visai neseniai ir netyčia atradau Lenartavičių koplytėlę šalia Prisikėlimo bažnyčios“, – sakė gidė.

Jai teko po miestą vedžioti svečius iš Vokietijos, Airijos, Suomijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos. Dažniausiai jie jau būna girdėję apie Kauno tapimą Europos Kultūros sostine.

„Susidarė įspūdis, kad jų lūkesčius Kaunas viršija – keli yra prisipažinę, kad suplanavo per mažai laiko Kaunui, nes čia tiek visko daug, kad vienos ar net poros dienų neužtenka. Modernistinė architektūra, daugiasluoksnė miesto istorija ir daug gatvės meno – tai, kas dažniausiai žavi svečius“, – tikino S. Antanavičienė.

Kultūros konsjeržė Rimutė tamsoje vedžioja po slėpiningus Kauno fortus. Gidė kviečia aplankyti fortų vidų, iš arti pamatyti kareivines, apžiūrėti šaudmenų, ginkluotės sandėlius, vietas, kur kareiviai gynė tvirtovę. Taip pat kviečiama užlipti ant pylimo, nuo kurio plačiai atsiveria panorama bei prisiliesti prie patrankų sviedinių pažymėtos žemės ir sienų./ Organizatorių nuotr.

Į fortus kviečia sutemus

Gidė R. Mikalavičienė į miesto pažinimą stengiasi įtraukti kuo daugiau miesto svečių (o taip pat ir kauniečių). Ji skelbė viešas sutemų ir dienines ekskursijas fortuose Europos kultūros sostinės titulo metų atidarymo renginių bei „Santakos“ renginių metu.

„Jose netikėtai gausiai dalyvavo ir mūsų miestiečiai, ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų. Daugumai dalyvių Kauno tvirtovės fortai – atradimas, leidžiantis suprasti miesto raidą, pamatyti jį už paraščių“, – sakė gidė, ekskursijas fortuose vedanti apgaubus miestą sutemoms.

Ji kviečia įeiti į I fortą, nes tai Kauno Žvėries tvirtovės fortas, kur tvirtovės istorija persipina su šiuolaikine mitine miesto paslaptimi bei į IX fortą, nes ši vieta svarbi įvykiais bendražmogiška prasme.

Ekskursijas fortuose gidė Rimutė veda bet kokiu oru.

„Nei lietūs, nei žaibai, nei šalčiai ar sausra fortų gynėjams nebaisūs. Tačiau jie išsigąsta paslaptingos „požemių pabaisos“, – intrigavo gidė.

Kauno IX forto muziejus./ R. Tenio nuotr.

Paliečia karo temą

Kultūros konsjeržė Sandra prasitarė, kad ekskursijose neišvengiama Rusijos agresijos Ukrainoje temos, jos pastebėti neįmanoma – miesto centras, po kurį ji vedžioja svečius, pilnas paramos Ukrainai ženklų.

„Kartais svečiai klausia: „ar jūs bijote Rusijos?“, „kodėl taip remiate Ukrainą?“ ir pan. Papasakojus sovietų okupacijos, Lietuvos trėmimų istoriją į šiuos klausimus atrandame atsakymus. Nors šios temos nėra smagios, parodyti mūsų šalies istoriją, sąsajas su dabartine Ukrainos situacija yra labai svarbu. Kartais tenka išgirsti iš svečių, kad jie apie trėmimą į Sibirą nėra net girdėję, arba jei girdėję, nežinojo, kokio didelio masto buvo ir kokį poveikį Lietuvos kultūriniam, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui jie turėjo“, – dalinosi S. Antanavičienė.

Konsjeržei įsiminė pasivaikščiojimas su trimis garbaus amžiaus svečiais iš Vokietijos. Jie itin domėjosi Kauno modernizmo architektūra, o apie ją sužinojo iš paskaitos Berlyne.

„Vaikščiojant jie beveik visada teisingai nuspėdavo pastato laikotarpį, kartais aistringai diskutuodavo ir draugiškai kritikuodavo vieną ar kitą architekto sprendimą. Tačiau jie taip pat labai nuoširdžiai domėjosi ir lietuvių patirtimis sovietmečiu, sąsajomis su dabartine situacija Ukrainoje“, – kalbėjo kultūros konsjeržė Sandra.

Karo muziejaus varpinės bokštas
Kauno centre./ R. Tenio nuotr.

Savanorystė praturtina

Ką pašnekovėms suteikia savanorystė svetingumo programoje „Patirk Kauną”? Kultūros konsjeržė Sandra atviravo, kad savanorystė gali būti puiki galimybė įgauti ar patobulinti tam tikrus įgūdžius, pavyzdžiui, komunikacijos, viešojo kalbėjimo, užmegzti ryšius, įgauti pasitikėjimo savimi.

„Visgi didžiausia motyvacija man yra padarytas geras darbas, prisidėjimas įgyvendinant didžiulį projektą. Be savanorių pagalbos nebūtų įvykę didieji „Kaunas 2022renginiai (projekte „Kaunas 2022“ yra daugiau kaip 1,5 tūkst. savanorių – aut.). Visgi, miestą ir jo bendruomenę kuria žmonės, todėl tokie projektai kaip „Kaunas – Europos Kultūros sostinė“ stiprina Kauno bendruomenę, įkvepia aplinkinius patiems rūpintis miestu nelaukiant, kol tai padarys kiti“, – sakė S. Antanavičienė.

Kultūros konsjeržė Rimutė įsitikinusi, kad nereikia didelių darbų – savanoriu galima būti kasdien: parodyti miesto svečiui kelią, patarti, kur apsilankyti, padėti apsipirkti ar rekomenduoti, kur išgerti puodelį kavos.

„Tereikia mažo žingsnelio ar žodžio – ir jau gali šypsotis savanorystės jausmo pakylėtas! Tapti Europos kultūros sostine miestas gali tik kartą per savo gyvavimą. Norėjau prisidėti prie projekto, būti ne šio įvykio liudininke, o dalyve“, – šypsodamasi kalbėjo Rimutė.

Auksinis ruduo
Ruduo Kaune./ R. Tenio nuotr.

Išsikviesti per programėlę

Kultūros konsjeržų sąrašą ir ekskursijų temas rasite čia.

Išsirinkus patinkantį gidą, užsiregistruoti ekskursijai galima per „Showaround“ programėlę.

Ekskursijos yra nemokamos ir vedamos savanoriškais pagrindais.

Projektą „Svarbiausi Kauno kultūros ir istorijos akcentai 2022-aisiais metais“ iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

 

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA