Už mažą atlyginimą dirbti neapsimoka: lietuviai mėgaujasi išmokomis

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Užimtumo tarnyba (UT) šalyje fiksuoja rekordinį nedarbą, tačiau tuo pačiu metu Lietuvoje sparčiai auga darbo pasiūlymų skaičius, o įmonės sako neberandančios norinčių dirbti darbuotojų. Teigiama, kad tokiam dideliam nedarbui šalyje įtakos turi valdžios dalijamos išmokos. Ekonomistas Tadas Povilauskas ir UT direktorė Inga Balnanosienė skaičiuoja, kad išties yra atvejų, kada žmonėms dirbti šiandien tiesiog neapsimoka.

Negali rasti darbuotojų

Švaros paslaugas biuruose, įmonėse ir kt. teikiančios įmonės „Ainava“ personalo direktorė Margarita Kazlovaitė delfi.lt laidoje kalbėdama neslėpė, kad rasti, kas užims valytojo darbo poziciją buvo sudėtinga jau kuris laikas, tačiau pripažino, kad situacija po karantino dar labiau paaštrėjo.

„Darbuotojai šiandien išrankūs. Valytojos iškart nori matyti objektą, kurį valys, nes yra skirtingų klientų, yra gamybinių patalpų.

Ypatingai po karantino pasijuto, kad yra didelės nedarbo išmokos, papildomos išmokos ir, neslėpsiu, valytojos nėra didžiausius atlyginimus gaunantys žmonės, tai minimumas, kiek daugiau nei minimumas, tai žmonės sako, kam jiems dirbti visą dieną, jeigu jie tą pačią išmoką gaus iš UT. Išmokų problema šiai dienai yra viena iš priežasčių, kodėl sunku rasti darbuotojų“, – aiškiai dėstė ji bei teigė, kad valdžia šiuo atveju mokėdama išmokas daro savotišką meškos paslaugą.

„Jeigu kalbėtume apie aukštesnes pajamas gaunančius žmones, galbūt yra kitaip, bet praėjusią savaitę turėjau atranką, rinkome darbuotoją į administraciją – pardavimų vadybininką ir jiems įprastai siūlome fiksuotą bazę ir premijavimo sistemą.

Kada kalbėjome apie bazę, man buvo pasakyta, kad dabar iš UT žmogus gali gauti 850 Eur, tai kam jam eiti dirbti. Jis palauks, kol jam baigsis išmokos gavimo laikas“, – sakė ji.

Nedarbo augimą lemia trys priežastys

UT direktorė I. Balnanosienė neslėpė, kad šiandien situacija darbo rinkoje išlieka įtempta. Jos teigimu, liepos 14-ąją registruotas nedarbas šalyje siekė 12,6 proc., o dar dieną prieš buvo pakilęs ir iki 12,7 proc.

„Palyginus su prieškarantininiu laikotarpiu, kai nedarbas buvo 9,5 proc., tai jis tikrai yra išaugęs“, – teigė ji.

Inga Balnanosienė / DELFI nuotr.

Visgi direktorė aiškino, kad nedarbo augimui įtakos turėjo ne vien dosniai dalijamos išmokos.

„Reikia suprasti, kad tai yra vasara, o liepos mėnuo yra laikas, kai UT registruojasi studentai, profesinių mokyklų absolventai, moksleiviai. Tai toks laikotarpis, kai turime žinoti, kad kiekvienais metais liepos mėn. nedarbas auga, o augimas yra stabilus, nuo 0,6 iki 1 proc. Ir jis tikrai dar augs“, – sakė ji ir pridūrė, kad prie nedarbo augimo prisidėjo ir ekonominis nuosmukis.

„Skaitine išmoka iki 1-2 proc. galime teigti, kad tai nedarbas augantis dėl ekonominio nuosmukio ir situacijos, kurią turime šiandien“, – tikino I. Balnanosienė bei pripažino, kad nedarbo rodiklius kėlė ir 200 Eur darbo paieškos išmoka, nes, kaip aiškino, UT pradėjo registruotis ir labai seniai darbo neturėję asmenys.

Kalbėdama bendrai, direktorė tikino, kad buvo tikėtasi daug didesnio nedarbo augimo, tačiau akivaizdu, kad čia tam tikros įtakos padarė ir Vyriausybės priimtos priemonės – subsidijos, mokėtos prastovų metu bei po prastovų.

Tiesa, tikras paradoksas šiuo metu pateikiamas UT statistikoje yra tai, kad šalyje auga ne tik nedarbas, tačiau ir laisvų darbo vietų pasiūlymų skaičius.

Štai vien birželio 29-liepos 5 dienomis darbdaviai įregistravo 6,7 tūkst. darbo vietų pasiūlymų, o tai buvo 2,3 karto daugiau nei dar prieš savaitę.

Atvirai pareiškia, jog nedirbs

I. Balnanosienė kalbėdama apie išmokų mokėjimą teigė, kad šiandien labai didelis darbas yra visuomenei paaiškinti, jog tos 200 Eur siekiančios darbo paieškos išmokos turi tiek pradžią, tiek pabaigą.

„Mes jau dabar kiekvienam klientui sakome, kad jūs šiandien atsisakote darbo už minimalią algą, bet gali būti, kad rudenį net tokio darbo pasiūlymo nebus. Dėl to, kad gali būti antroji banga, gali būti regresijos rinkoje, kurių negalime numatyti.

Reikia tai įvertinti, kad geriau neprisirišti prie išmokos ir ją gauti 6 mėn., bet galvoti apie darbo vietą. Darbo vieta ir už minimalų atlygį yra stabilumas“, – kalbėjo ji bei taip pat teigė norinti atkreipti ir įmonių bei darbdavių dėmesį.

„Nesvarbu, kad yra sudėtingesnė ekonominė situacija, yra skiriama labai didelė valstybės parama tam, kad darbo vietos būtų išsaugotos tvarios.

Tai reiškia, kad jeigu mes dirbtinai sumažiname etatą iki pusės, tai žmogus tikrai nedirbs. Nė vienas iš mūsų nedirbtume už 200 Eur 4 val., kai juos galime gauti nedirbdami“, – sakė I. Balnanosienė.

Jos teigimu, šiandien tikrai yra tokių žmonių, kurie atėję į UT atvirai sako, kad jiems dirbti šiandien paprasčiausiai neapsimoka.

Paprašyta patikslinti kam ir kokios išmokos šiandien gali būti mokamos, ji aiškino, kad su nedarbu jos yra susijusios dvi – darbo paieškos bei nedarbo socialinio draudimo išmoka.

Kaip sakė, šiandien kiekvienas nedirbantis žmogus, kuris negauna jokių kitų pajamų ir yra užsiregistravęs UT kaip bedarbis, 6 mėn. iš valstybės gaus 200 Eur išmoką.

„Taip pat kiekvienas dirbęs žmogus, mokėjęs mokesčius, pretenduoja gauti ir nedarbo socialinio draudimo išmoką, bet ji priklauso tik tiems, kas turi 12 mėn. darbo stažą per paskutinius 30 mėn. ir išmokos dydis priklauso nuo pajamų.

Jei mano pajamos buvo didesnės nei 1 tūkst. Eur, šiai dienai jam dirbti už 400 Eur tikrai neapsimoka“, – sakė ji.

T. Povilauskas: bus sudėtinga pasakyti, kad išmokos baigiasi

Ekonomistas T. Povilauskas, kalbėdamas apie 200 Eur darbo paieškos išmoką teigė, kad dar balandžio mėnesį dėl jos virė nemažos diskusijos, tačiau tada, kaip pabrėžė, dar niekas nežinojo, kokia linkme pandemija bei nedarbas pakryps.

Tadas Povilauskas / DELFI nuotr.

„Negali žmonių visiškai palikti be pajamų turint omenyje, kad darbo rinka prastės. Ir tada tos rizikos buvo aiškiai matomos, nes kalbėjome, kad tai skatins registruoto nedarbo didėjimą. Tai vyksta. Visgi klausimas, kaip pereiti kitais metais, nes bus sudėtinga sakyti, kad nuo sausio 1 dienos baigiasi išmokos“, – svarstė jis bei sutiko paskaičiuoti.

Jo teigimu, jeigu anksčiau žmogus į rankas uždirbo MMA, tapęs bedarbiu jis gali gauti apie 350 Eur išmoką į rankas, o dar 40 Eur – kaip vienkartinę išmoką, kas jau sudaro apie 400 Eur.

„Tai jeigu dirbsi – gausi 447 Eur (MMA- red.), o jei nedirbsi, būsi bedarbis, gausi tuos paskaičiuotus 400 Eur. Skirtumas labai nedidelis.

Jeigu turi stažą, tuos kelis mėnesius gali nedirbti ir gal užsiimti kita veikla. Ta priemonė daro įtaką, kad žmonės nepuola ieškoti kito darbo už MMA“, – teigė ekonomistas.

Taip pat jis svarstė, kad yra ir tokių žmonių, kurių į darbo rinką grąžinti, ko gero, nepavyks niekada, bet su išmokomis yra taip, kad gyventojus reikia tiek motyvuoti vėl eiti dirbti, tiek negalima jų visiškai palikti likimo valiai.

„Ta išmoka turi baigtis ir ji baigsis, gal griežtės reikalavimai, nes jeigu ji užsitęs, ji darys neigiamą įtaką darbo rinkai“, – kalbėdamas apie darbo paieškos išmoką sakė T. Povilauskas.

Niūriausiame scenarijuje nedarbas – ir 19 proc.

T. Povilauskas ir I. Balnanosienė taip pat pateikė nedarbo augimo prognozes. Ekonomistas teigė, kad SEB banko prognozės teigia, jog šiais metais nedarbo vidurkis siekis 9,3 proc., kai praėjusiais metais buvo 6,2 proc.

„Mūsų manymu, nedarbas rudenį dar augs, o pikas bus tik metų pabaigoje“, – prognozavo jis.
I. Balnanosienė buvo panašios nuomonės.

„Kalbant apie registruoto nedarbo tendencijas, labai norėčiau tikėti, kad jie nepasieks 15 proc. metų pabaigoje ir tai matyčiau kaip optimistinį scenarijų.

Jeigu turėsime antrąją bangą, tai priklausys nuo to, kaip mes sparčiai sugebėsime sureaguoti, kaip operatyviai sugebėsime sugeneruoti naujas priemones ir įvertinti šitas, kokį poveikį jos turėjo darbo rinkai ir ar turėsime finansinių išteklių.

Pesimistinės prognozės gali būti ir 18-19 proc., jeigu bus antroji banga“, – teigė ji.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

67 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Kauniečiai apsiginklavę: rasta ne tik krūva šovinių, bet ir neteisėtas ginklas

Skaitytojai nerimauja, kad naktiniai garsai susiję su Astravo paleidimu

Dėl nedėvimos kaukės policijai įkliuvęs kaunietis baudos dydį aiškinsis teisme

Prezidentas ir vėl ragina A. Verygą greičiau grįžti į darbą

V. Matijošaitis dėl įtemptos koronaviruso situacijos kreipėsi į kauniečius

Netikėta sėkmė: žydiško Kauno istorijos į ekskursijas sutraukia būrius smalsuolių

Rudenį Kaune atsidarys nauja mokykla – žada pradinio ugdymo naujovių

Stoja Kauno zoologijos sodo vadovo paieškos: siekiama išplėsti reikalavimus

G. Surplys ragina žmones kuo greičiau grįžti iš Lenkijos (papildyta)

Kauno apskrityje – dar 13 koronaviruso susirgimų: tarp jų įvežtinis atvejis ir toliau plintantys židiniai