R. Kazėnienė pratrūko: prokuratūrą reikia aptverti tvora ir visi žinos, už ką prokurorai ten sėdi

NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotoja Rasa Kazėnienė stebisi prokuratūros priimtu sprendimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo Pravieniškių pataisos namuose, kai galimai valstybei buvo padaryta beveik milijono eurų žala.

R. Kazėnienė buvo viena iš Teisingumo ministerijoje auditorių, atlikusi vidaus auditą Pravieniškėse, ir inicijavusi ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Generalinei prokuratūrai perduota medžiaga buvo persiųsta Kauno prokurorams, kurie po beveik pusantrų metų trukusio tyrimo baudžiamąjį procesą nutarė nutraukti, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra įsigaliojęs, nes per nustatytą apskundimo laikotarpį (20 dienų) skundų iš suinteresuotų asmenų nebuvo pateikta“, – DELFI nurodė Generalinė prokuratūra.

Tuo metu R. Kazėnienė sako, kad susiklostė paradoksali situacija – nors apie galimus įstatymų pažeidimus prokurorams pranešė Teisingumo ministerija, tačiau nei jos, nei Pravieniškių pataisos namų vadovybė negalėjo aukštesniajam prokurorui, o vėliau – ir teismui apskųsti prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą.

„Realiai šis prokuratūros nutarimas yra neskundžiamas, nes procesas buvo vykdytas taip, kad jis nebūtų skundžiamas, – sakė R. Kazėnienė. – Lygiai taip pat kaip ir mano atveju – kai kreipiausi į teisėsaugą dėl korupcijos Kauno tardymo izoliatoriuje, man buvo nurodyta, kad aš nesu proceso dalyvis ir neturiu teisės apskųsti prokuroro ir STT veiksmų. Aš būčiau ėjusi tolyn ir iki galo, ir vis tiek mes būtume įrodę bent jau neturtinę žalą, nes buvo padaryti pažeidimai. Dabar, kai žinome, kad tiek pinigų buvo išplauta ir niekas nesugebėjo to įrodyti, tai yra tik teisėsaugos nekompetencija, nenoras, nebendradarbiavimas ir visa kita. Žinokite, esu žiauriai pasipiktinusi ir galvoju, kad vėl reikės burtis ir eiti į spaudos konferencijas, nes žmogus, kuris ieško teisingumo, kurio pagrindu yra pradedami ikiteisminiai tyrimai, pagaliau tampa ne proceso dalyviu ir negali nieko skųsti.“

Pasak jos, baudžiamajame procese yra palikta „didžiulė spraga“, kuria gali naudotis tyrimą atliekantys prokurorai.

„Tai yra didžiulis nesusipratimas, viskas sutvarkyta taip, kad galima pakreipti tyrimą norima linkme ir nė viena šalis jo net negali apskųsti – bus taip, kaip nuspręs prokurorai, – pabrėžė R. Kazėnienė. – Todėl tokiuose korupcinės veiklos tyrimuose iki šiol nėra nė vieno Lietuvoje nuteisto už viešuosius pirkimus, turto išvaistymą, už sutartinių įsipareigojimų nekontroliavimą ar kainų sumažinimą vienašališkai.“

Pasak Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojos, baudžiamojo proceso dalyviais Pravieniškių byloje galėjo būti pripažįstami tik įtariamieji nusikaltimų padarymu.

„Tai reikia įvardyti, kad visi tie, kurie buvo suinteresuoti teisingumo įgyvendinimu, net nebuvo proceso dalyviais, – sakė R. Kazėnienė. – Dabar viskas paliekama prokuroro valiai – pasirodo, jis negina jokio viešojo intereso. Baudžiamajame kodekse yra nurodyta, kad jeigu nesugebama įrodyti turtinės žalos, dar yra ir neturtinė žala, atsiradusi dėl sistemingai pažeidinėjamų teisės aktų. O apie turtinę žalą – ten juodu ant balto buvo parašyta. Ten yra neįmanoma nuginčyti, bet mūsų teisėsauga pasuka taip, kaip nori. Teisingumo Lietuvoje nebus, kol visi susiję sėdės tarpusavy ir vieni kitus dangstys.“

Ji mano, kad ikiteisminis tyrimas dėl pažeidimų Pravieniškių pataisos namuose buvo nutrauktas nepagrįstai.

„Niekada neatsiimsiu nė vieno savo žodžio ir visą laiką tai bus teisybė, kad taip buvo, kad tai buvo didžiulis piktnaudžiavimas, didžiulio mąsto lėšų iššvaistymas, ir tai yra nesąžininga visų žmonių atžvilgiu, – kalbėjo R. Kazėnienė. – Tai yra nekompetencija, tai yra nenoras ištirti, o apie Kauno prokuratūrą aš išvis patyliu – reikėtų ją aptverti tvora ir visi žinotų, už ką prokurorai ten sėdi. Tikrąja to žodžio prasme. Lygiai tą patį galiu pasakyti apie apygardos teismą, kuriame dirbęs darbuotojas atėjo gąsdinti mano šeimos, bet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jo metu net akistatos nesugebėjo padaryti – ant tiek yra šlykštu ir akivaizdu, kad net trūksta žodžių.“

Pasak jos, ikiteisminio tyrimo Pravieniškių pataisos namuose nutraukimas pademonstruoja, kad Lietuvoje „egzistuoja visiškas nebaudžiamumas“.

„Tai, kas net ir ne teisininkui, paprastam žmogui aišku, kai tu matai, kad taip sistemingai visa sistema dengia visas korupcines schemas, kai tu įdedi daug darbo, žinių, pastangų, o teisėsauga nutraukia ikiteisminį tyrimą ir nieko nemato – nei turtinės, nei neturtinės žalos, nors ji yra akivaizdi, – sakė auditą Pravieniškėse atlikusi R. Kazėnienė. – Juk jeigu yra sutartis, kad valstybė turi gauti 100 tūkst. eurų, o gauna 30 tūkst., tai akivaizdu. Ir kad direktorius vienašališkai sumažino sutarties vertę, nors negalėjo sumažinti. Padaryta žala valstybei ir niekam tai neįdomu.“

R. Kazėnienė mano, kad jeigu prokurorai būtų norėję, ikiteisminis tyrimas būtų baigtas ne jo nutraukimu, o baudžiamosios bylos perdavimu į teismą.

„Tu pešiojiesi, draskaisi, o teisėsauga tau taip tėškia, – piktinosi ji. – Tereikėjo labai gerai papurtyti ir labai gerai padaryti tyrimą, bet niekam nerūpėjo. Niekas neturėjo intereso – jeigu turi interesą, visus papurto, dar ne tokius nusikaltimus išaiškina.“

Ji taip pat pabrėžė, kad daugelis iš kalėjimų sistemos atleistų ilgamečių darbuotojų nesusitaiko su permainomis iki šiol: „Ten visi yra draugai ir iki šiol jie strateguoja, kaip reabilituotis – tai, kas vyksta, yra žiauru: dirba arba giminės ir artimieji, arba nekompetentingi asmenys. Kas daugiau gali dirbti valstybės tarnyboje? Arba – tokie durniai kaip aš.“

DELFI trečiadienį pranešė, kad prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą, o teismas konstatavo, kad buvęs Pravieniškių pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Raimundas Grabliauskas, atsakingas už Turto valdymo ir Veiklos organizavimo skyrių, nepagrįstai buvo atleistas iš pareigų. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu valstybės tarnautojas į darbą nebuvo grąžintas tik dėl to, kad nuo liepos 1 d. panaikintas jo etatas – iš biudžeto jam nurodyta sumokėti daugiau kaip 32 tūkst. Eur.

Teisingumo ministerijoje atlikto Pravieniškių pataisos namų 2015-2017 m. audito išvadose konstatuota, kad padaryti pažeidimai valstybei padarė apie 958 tūkst. eurų žalą. Didžioji dalis pažeidimų yras susiję su praktiškai nevykstančia vidaus kontrole, prastu materialinių išteklių valdymu ar aplaidžia buhalterija.

Audito išvadose pažymima, kad pataisos namuose viešieji pirkimai vyko bet kaip, o čia dirbančių vadovų giminaičių darbovietėms buvo sudarytos išskirtinės sąlygos lobti valstybės sąskaita. Auditorės taip pat buvo nustačiusios, kad pataisos namai, pavyzdžiui, mokėjo už nepagrįstai didelių atliekų kiekių išvežimą, ilgą laiką tai darė už maitinimo paslaugas teikiančią bendrovę, be to, įkalinimo įstaigai teko nemažai kritikos dėl esą nepagrįstai sumažintos parduotuvės, kurioje apsiperka nuteistieji, patalpų nuomos kainos ir kt.

59 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Prie avaringos Kauno sankryžos partrenktas dviratininkas

„Kauniečio testas“: nuo patyčių iki melagysčių

Sunku patikėti: į kaunietės automobilį magistralėje parskriejo elektrinis įrankis

Šilainiškiai būrėsi į atnaujinto parko atidarymą

Situaciją Kaune ėmėsi spręsti nacionaliniu mastu: A. Kupčinskas siūlo keisti įstatymą

Paskutinį mėnesio sekmadienį - priminimas kauniečiams

Garsus mokslininkas pamokė, kaip atsikirsti Lietuvos vakcinų priešininkams

Kauniečiai išskyrė 10 priežasčių, kodėl Kaunas – geriausias Lietuvoje

Kaune sekmadienį atidaromas atnaujintas Santarvės parkas

„Laisvės pikniko“ diskusija: ar Kauno meras vykdo duotus pažadus?