Saulėtą dieną pasukę iš Kauno į Jonavos rajoną, Kulvos seniūniją, stabtelkite prie Mažųjų Žinėnų piliakalnio. Neries dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, Neries upės ir Šlėnos upelio santakoje, išvysite apie 43 m aukščio piliakalnį, menantį XIV amžių.
Gausiai lankomas
Pasak Jonavos krašto muziejaus vyr. fondų saugotojos Vilijos Vaškevičienės, aplankę šį piliakalnį liksite sužavėti. „Eidami takeliais palei skardžius, regėsite kaip atsiveria įspūdingi vaizdai į Nerį, upės šlaitus, saleles. Pavasarį šlaituose mėlynuoja žibutės, vasarą žaliuoja lapuočiai, matyti ir eglių, pušų, auga šimtamečių medžių, rudenį mirguliuoja auksaspalviai lapai. Piliakalnis labai lankomas, ypač tą pastebime prasidėjus Lietuvos miestų magnetukų rinkimo akcijai“, – pasakojo V. Vaškevičienė.
Ant piliakalnio stovi suoliukai ir stalas, tad patogu surengti iškylą bei neskubant pasimėgauti gamta.
Atrado netyčia
Archeologijos istorikas dr. G. Zabiela moksliniame straipsnyje „Mažųjų Žinėnų piliakalnio paslaptys“ (2017 m.) rašo, kad piliakalnį 1988 m. rugpjūčio 1 d. netikėtai atrado jaunųjų žygeivių būrelio „Gyliukas“ nariai iš Kauno Aras Baniulis ir Giedrius Okunis, dalyvaudami ekologinio protesto žygyje Neries upe. Dėl nesusipratimo, jie buvo palikti dešiniajame Neries krante stebėti kitame krante vykstantį mitingą. Užlipę ant Andruškonių atodangos jie pamatė, jog kalnas panašus į piliakalnį. Netrukus informavo istoriką Vytenį Almonaitį, kuris čia lokalizavo Svilonių pilį, minimą 1384 m. gruodžio 21 d., Trakuose surašytame kelio nuo Romainių į Trakus ir Vilnių aprašyme. „Trakai tuo metu priklausė Jogailai ir kryžiuočius domino kaip svarbi Lietuvos pilis“, – rašo G. Zabiela. Tiesa, tikslių duomenų dėl pilies egzistavimo neišlikę.
2005 m. piliakalnis pripažintas saugomu valstybės (4,8 ha teritorijos).
Piliakalnį tirpdo Neris
XIV a. II puse datuojamame piliakalnyje rasta to laikmečio keramikos, geležinių grandelių nuo šarvų, žalvarinių kabučių, sagų, sagčių.
Knygoje „Lietuvos piliakalnių atlasas“ rašoma, kad piliakalnio aikštelė yra trikampė, pailga, beveik šiaurės pietų kryptimi, 160 su 59 m dydžio, į centrą kylanti per 4-5 m, apsaugota sudėtinga griovių ir pylimų sistema vakarinėje piliakalnio dalyje. Šiauriniame pakraštyje supiltas 75 m ilgio ir 3,5 m aukščio pylimas. Piliakalnio šlaitai statūs, vidutiniškai 20–30 m aukščio, o upės paplautame piliakalnio šlaite atsiveria 43 m aukščio skardis su vaizdu į Neries slėnį ir salas.
Piliakalnį jau ne vieną šimtmetį ardo Neris. Rytinė aikštelės dalis, manoma, kad net iki pusės, dar iki XX a. nugarmėjo į Nerį. Lankytojai išvys, kad ir dabar erozija negailestingai graužia palei visą piliakalnio ilgį. Šio reiškinio dėka susiformavo įspūdinga Andruškonių atodanga, XX a. pab. siekusi 130 m ilgį, dabar jos aukštis apie 25 metrus, tad reginys išties ypatingas. Nepakartojamas vaizdas atsiveria plaukiant laivu. Be to, šioje vietoje matyti paskutinių apledėjimų dariniai.
Portalui „Kas vyksta Kaune“ pasiteiravus, ar Neris greit nuplaus Mažųjų Žinėnų piliakalnį, dr. G. Zabiela tikino, kad viskas priklausys nuo gamtos, juk jos dėka pusės piliakalnio jau nebėra. „Šį procesą sekame antrą – trečią šimtmetį, sunku pasakyti, kada jis prasidėjo, rezultatas – pusę piliakalnio jau nuplauta, per pastaruosius šimtą metų dingo keliolika metrų. Ateitis priklausys nuo gamtos: jei pavasarį labai užsitvenkia ledai ar ledonešis didelis, plovimas žymiai pagreitėja, smarkiai išgraužia šlaitus, tad būtina šį objektą prižiūrėti. Piliakalnis 100 metų dar tikrai stūksos, nes jis vienas didžiausių Lietuvoje, likusi aikštelės dalis, plačiausioje vietoje siekia apie 40 m plotį, tai piliakalnio pagrindas, suformuotas iš morenginio molio, o jį ne taip greitai nuplauna, kaip smėlėtą“, – sakė dr. G. Zabiela.
Treniravosi prieš jodami į Žalgirio mūšį?
Archeologijos istorikas dr. G. Zabiela moksliniame straipsnyje „Mažųjų Žinėnų piliakalnio paslaptys“ (2017 m.) rašo, kad Mažųjų Žinėnų piliakalnis Lietuvoje yra unikalus savo dydžiu ir paskirtimi, jo teigimu, tai vienas didžiausių Lietuvos piliakalnių. Jis pritaikytas daugiau gynybinėms reikmėms. Seniau, kai užpuldavo priešai, ant piliakalnio degdavo laužus ar paleisdavo dūmus, kad praneštų apie pavojų. Manoma, kad čia galėjo treniruotis kariai, prieš jodami į Žalgirio mūšį.
„Piliakalnio kultūrinio sluoksnio struktūra nerodo čia egzistavus gyvenvietę, kuri XIV a. su galingais įtvirtinimais galėjo būti tik miesto branduolio vieta. Todėl sunku kalbėti apie piliakalnio paskirtį. Jo laikotarpio radiniai gali būti datuojami XIV a. antrąja puse ar net XV a. pradžia. Didžiulė, gerai įtvirtinta piliakalnio aikštelė įgalina atsisakyti jame ieškoti medinės pilies vietos, juo labiau, kad jos nemini jokie istoriniai šaltiniai (…) Neatmestina galimybė, kad Mažųjų Žinėnų piliakalnyje rinkosi ir treniravosi kariuomenės būrys, po to žygiavęs į Žalgirio pergalę“, – rašo dr. G. Zabiela.
Kultūros paveldo departamento teigimu, piliakalnis galėjo būti nebaigtos įrengti pilies vieta, prie kelio iš Kauno į Kernavę. „Manoma, kad kartu su kitomis Neries žemupio ir Nemuno vidurupio pilimis, Mažųjų Žinėnų pilis sudarė vidurio Lietuvos gynybinę sistemą, kurios centru ir tapo“, – skelbia Kultūros paveldo departamentas.
Kultūros vertybių registre informuojama, kad remiantis piliakalnio bei jo įtvirtinimų dydžiu ir archeologinių tyrinėjimų metu surastų negausių radinių chronologija, spėjama, jog piliakalnyje galėjo būti kovų su kryžiuočiais epochos pabaigos įtvirtinta lietuvių karinė stovykla, įrengta ruošiantis karo veiksmams ar stambiai karinei operacijai.
Gieda sutartines
Ant kalno vyksta šventės, kurių metu prisimenami senieji papročiai, giedamos sutartinės, vyksta pagoniškos apeigos: degamas aukuras, garbinama ugnis, šlakstoma vandeniu, aukojami grūdai. Švenčiami lygiadieniai – pavasario Lygė – atskaitos taškas, kai saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi tiksliai vakaruose. Tuomet gerbiama šviesa, saulė, ugnis, pagerbiami senieji pagonių dievai – Gabija, Žemyna, Perkūnas, Laima; tradiciniais liaudies šokiais budinama žemė.
Liepos 6 d. ant piliakalnio giedamas himnas.
Kaip rasti
Mažųjų Žinėnų piliakalnis stūkso ties Kauno ir Jonavos rajonų riba (Jonavos r., Kulvos seniūnijoje, Mažųjų Žinėnų kaime, Neries pakrantės miške). Į jį veda nutiestas kelias. Nuoroda čia.
