Norint ramiai pavasaroti netoli Kauno, siūloma aplankyti Nemuno slėnyje įkurtą Kulautuvos miestelį, kur rasite vandens pramogų, dviračių bei pėsčiųjų takus. Ką galima nuveikti šioje pušų apsuptoje gyvenvietėje, 2017 metais paskelbtoje kurortine teritorija?
Apie laisvalaikį Kulautuvoje, nutolusioje nuo Kauno kiek daugiau nei 20 km, portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakoja Kulautuvos seniūnijos seniūnės pavaduotoja Asta Tamonienė.
Tarpukariu nusileido tik Palangai
Kulautuva rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėta dar 1364 m. Vygando Marburgiečio „Naujoje Prūsijos kronikoje“, kur aprašinėti vokiečių ordino kariniai veiksmai. Teigiama, kad magistras Vinrichas fon Kniprodė nusiaubė Varluvos apylinkes, nuvyko prie Nevėžio į Paštuvos žemėje esantį Kulautuvos (Kalanten) kaimą ir jį supleškino.
Iš kur kilo miestelio pavadinimas? Ši vaizdinga vietovė pastoviai vadinti Kulautuva imta nuo 1854 m. Legenda byloja, kad šis vardas siejamas su žodžiu „kultuvė“ (įnagis drabužiams skalbti daužant), pasakojama, kad nuo seno moterys Nemune su kultuvėmis triukšmingai velėdavo skalbinius, esą nuo to ir kilo miestelio pavadinimas. Beje, Kulautuvos herbe pavaizduota kultuvė, įsispraudusi į banguotą upę.
Iki Pirmojo pasaulinio karo šalyje garsėjo du kurortai: Palanga ir Birštonas. Maždaug nuo 1927 m. apie Kulautuvą jau atsiliepta kaip apie žinomą poilsio vietą – klimato stotį. „Klimato stotys steigtos vietovėse, turinčiose gerus pušynus, sausas vietas, geras maudyklas upėse, pigių maisto produktų, uogų, daržovių, atvežamų iš aplinkinių kaimų. Tokiose stotyse galima gerai pailsėti, sustiprinti nervus. (…) Kulautuva sulaukdavo daug vasarotojų: 1927 m. – 3 tūkst., 1928 m. – 4,2 tūkst., 1929 m. – net 7 tūkst. (palyginimui, Kačerginėje atitinkamais metais – 600, 1 tūkst. ir 419)“, – rašome knygoje „Pakaunės dešimtmečiai. Šimtmečio liudijimai“.
Oficialiai poilsiavietės statusas Kulautuvai suteiktas 1933 m. balandžio 21 d. Kurorto įkūrėjas – pulkininkas leitenantas Vytautas Augustauskas, jo dėka paruoštas kurorto planas (projektuotojas Jonas Kova-Kovalskis), gatvės buvo apsodintos liepomis ir baltomis akacijomis, iškastas tvenkinys, įkurta mokykla.
Tarpukariu visoje šalyje Kulautuva buvo žinoma dėl pušynų, 1,5 km švaraus smėlio paplūdimio, parko. Paplūdimys buvo suskirstytas į tris dalis: vyrų, moterų ir bendrą. Jame nustatytas specialus laikas, kada galima maudytis su Ievos ir Adomo kostiumais: 7–10 val. vyrų maudyklėse – vyrams ir moterų – moterims. 10–20:30 min. leista maudytis tik su maudymosi kostiumais. Beje, paplūdimyje nuo suoliukų iki vandens buvo paklotos lentos, įrengtos persirengimo kabinos, išvalytas smėlis.
Vasaros savaitgaliais poilsiautojų prisirinkdavo gausybė – apie 5 tūkst., vasarotojų skaičiumi ją lenkė tik Palanga. Čia ilsėjosi tuometis Lietuvos elitas, svečiai iš Vakarų Europos, Amerikos, Argentinos ir kitų šalių. 1929 m. čia oficialiai atidaryta pirmoji sanatorija, sulaukusi neįtikėtino besigydančiųjų ir poilsiaujančiųjų populiarumo. Tai žydų tautybės gydytojo Ovsiejus Portnovo sanatorija, vėliau išplėsta iki 8 pastatų.
1935 m. verslininkas R. Polovinskas pastatė viešbutį su restoranu (Poilsio g. 5), lošimo kambariais, teniso kortais, žaidimų aikštelėmis ir fontanu, tuomet tai buvo moderniausias viešbutis Baltijos šalyse.
Taip pat derėtų apžiūrėti Kulautuvos kurorto įkūrėjo, pulkininko V. Augustausko namą (Akacijų al. 29).
1932 m. buvo pastatytas medinė Kulautuvos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (Pušyno g. 21), 2012 m. ji sudegė. Turistai kviečiami apžiūrėti bažnyčios varpinę.
1946 m. rugpjūtį Kulautuva tapo miesto tipo gyvenviete – vasarviete.
Siūlo pakeliauti išmaniuoju maršrutu
Kitas sustojimas – Akacijų alėja, kurią išgarsino to paties pavadinimo dainuojamosios poezijos ir gyvos muzikos festivalis, vykstantis nuo 2001 m. Ši gatvė 1933 m., minint Prezidento 60-metį, gavo A. Smetonos alėjos pavadinimą. Norint, kad gatvė primintų Laisvės alėją, čia pasodinta akacijų, o 1952 m. gatvė pervadinta į Akacijų alėją.
Akacijų alėjoje įkurta unikali lauko paroda „Istorinė Kulautuvos atmintis: kurortas prie upės“ (iniciatorė ir kuratorė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė). Pasinaudoję išmaniojo telefono QR skaitytuvo programėle, poilsiautojai nukeliaus į portalą čia, kur galės susipažinti su skirtingais ir asmeniškais nuotraukomis pasidalijusių žmonių pasakojimais apie Kulautuvos kurortą.
Svetainėje ras ir specialiai šiai parodai sukurtą maršrutą: „Kulautuva: kurortas prie upės“, kuris skirtas pažymėti vietos atmintį. Maršrutas tęsiasi 6,7 km, jį praeiti prireiks kiek daugiau nei 2,5 val.
Akacijų alėjoje – lauko treniruokliai, žaidimų aikštelės vaikams
Tęsiant pasivaikščiojimą Akacijų alėja, galima mėgautis ne tik nuostabia tarpukario architektūra, bet ir atsikvėpti parkuose, kur įrengtos žaidimų aikštelės vaikams, lauko treniruokliai.
Parką puošia „Akacijų alėjai“ skirtos medžio ir samanų skulptūros.
Vaikščiojant Akacijų alėja neliks nepastebėta Kulautuvos laisvalaikio salė, kuri bendruomenės iniciatyvos dėka iš šalto mūrinio pastato tapo spalvingu ir traukiančiu praeivių akį.
Šalia Akacijų alėjos, prie vieno iš tvenkinių, galima pamatyti Madonos (Švč. Mergelės Marijos) paminklą (skulpt. Stasys Stanišauskas). Paminklas pastatytas 1934 m., minint Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 60-metį. 1956 m. jis buvo nugriautas (statula perkelta į bažnyčios šventorių), 1990 m. – atstatytas.
Netoli parko, Nemuno pakrantėje, įrengta prieplauka su poilsio ir grilio zona.
Kviečia eiti basakojų taku
Didžiajame Kulautuvos parke, kur šįmet jau 18-tą kartą vyko dainuojamosios poezijos festivalis „Akacijų alėja“, įrengtas 30 metrų takas vaikščioti basomis, einant juo padai remsis į skujas, kankorėžius, samanas, įvairius akmenėlius ir pušų žievę.
Vaikštant basomis skirtingais paviršiais, kojoms atliekamas natūralus masažas, jo metu žmogus atsipalaiduoja, šalinamas nuovargis, dirglumas, nemiga, gerėja darbingumas, atmintis, dėmesys, grūdinamas organizmas. Specialistų teigimu, vaikštant basakojų taku stiprėja kojų raumenys bei raiščiai, dėl to gerėja laikysena, pusiausvyra.
Dievų ir Deivių slėnis
Dievų ir Deivių slėnis prasideda Pušyno g. 39. Kulautuvos miško šlaite sveikatingumo take įsikūrę mediniai Dievai ir Deivės atkeliavo iš senovės lietuvių mitologijos, religijos ir apeigų. Čia sutiksite visus tris Aukščiausiojo ir vyriausiojo Dievo Praamžiaus sūnus, sudariusius dieviškąją trejybę – Perkūną, Patrimpą ir Pikuolį.
„Baltiškų simbolių aplinkoje tarp deivių Gabijos, Medeinės, Žemynos, Laimos ir kitų dievų galėsite valandėlei sustoti, patogiai įsitaisyti ant suolelių ir padūmoti…“ – ragino A. Tamonienė.
Slėnyje įrengtas 4 km ilgio dviračių takas ir 2,4 km pėsčiųjų takas. Miške rasite poilsiavietę su laužaviete, galėsite ramiai pabūti su šeima gryname ore.
Pėsčiųjų maršrutai
Norintiems pasinerti į visišką miško apsuptį A. Tamonienė siūlo išmėginti sveikatingumo trasas. „Tai puiki galimybė pasimėgauti šimtamečių pušų teikiama terapija, pasigrožėti mišku, ramybe, o vaikams papramogauti žaidimų aikštelėse ir galbūt sutikti miško gyventojų. Įrengtose atokvėpio aikštelėse galėsite prisėsti, pasistiprinti, pasiklausyti paukščių ir pabendrauti“, – sakė ji.
Prieš pradedant kelionę derėtų pasirinkti vieną iš siūlomų 6 trasų: Žalioji – populiariausia ir patraukliausia šeimoms su vaikais. Jos ilgis – 2,6 km, joje praeisite penkias atokvėpio aikšteles, aikšteles vaikų žaidimams, o trasą vainikuos Dievų ir Deivių slėnis.
Kitos trasos: Oranžinė – 3,4 km, Šviesiai žalia – 4 km, Juodoji – 5,2 km, Raudonoji – 5,9 km, Mėlynoji – 6 km, ji yra pati ilgiausia ir sudėtingiausia.
Dviračių takai
Dviratininkams siūloma išmėginti dviračių taką Šilelis – Kulautuva, kuris driekiasi Nemuno pakrante. Tai maždaug 6 km ilgio vaizdingas dviračių takas.
Miestelyje dviratininkai gali pasivažinėti ir toliau vykti į paplūdimį, šalia kurio įkurta kelto Kulautuva-Zapyškis-Kulautuva prieplauka. Šiltuoju metų laiku keltas veikia nuo penktadienio iki sekmadienio, kelia kas valandą. Persikėlus keltu į Zapyškį, dviračių takais galima aplankyti likusią kurortinės Kauno r. teritorijos dalį – Zapyškį ir Kačerginę.
Turistai taip pat gali pasigrožėti šalia Kulautuvos esančiu Nerėpos entomologiniu draustiniu.
Paplūdimio pramogos
Keliaukime atsigaivinti į Kulautuvos paplūdimį (Pamario g.), kur įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, persirengimo kabinos, automobilių stovėjimo aikštelės, rampa riedlentininkams, tinklinio aikštelė, yra privažiavimas žmonėms su fizine negalia.
Paplūdimyje gegužės mėnesį veiklą pradėjo vandenlenčių parkas „Dock 7“. Čia veikia dvi vandenlenčių trasos, siekiančios po 200 m, lauko kavinė, budi gelbėtojas, vyksta koncertai. Parkas ir vandens atrakcionų kompleksas veiks iki spalio 1 d.
Dar viena vandens pramoga – laivas „Vytis“. Jis pėsčiuosius ir dviratininkus iš Zapyškio plukdo į naująją Kulautuvos prieplauką, esančią prie karjero. Bilieto kainos: 1 euras keliaujantiems be dviračio, 2 eurai – su dviračiu, o vaikams iki 7 m. – nemokamai. Tvarkaraštį rasite apačioje:
Kur pavalgyti ir pernakvoti
Kulautuvos seniūnės pavaduotoja A. Tamonienė informavo, kad maitinimo paslaugas Kulautuvoje teikia vandenlenčių parke „Dock 7″ esanti kavinė bei greitojo maisto užkandinė, esanti Akacijų alėjos bei V. Augustausko gatvės sankirtoje. Miestelyje veikia kelios parduotuvės.
Pernakvoti galima „Actio Catholica Patria” jaunimo namuose (Poilsio g. 12), veikia dvi kaimo turizmo sodybos („Gojus”, Akacijų al. 20 ir „Petrauskų sodyba”, Kranto g. 5 ).
Daugiau informacijos apie pramogas Kulautuvoje teiraukitės Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centre arba Kulautuvos seniūnijoje.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunas: istoriniais valstybingumo pėdsakais“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
