Kokių profesijų atstovai Kaune turi didžiausią galimybę įsidarbinti, o kam derėtų susimąstyti apie kvalifikacijos keitimą?
Šiais klausimais portalas „Kas vyksta Kaune” kalbina Kauno teritorinės darbo biržos atstoves: Klientų aptarnavimo departamento vyriausiąją specialistę Danguolę Galinienę ir Klientų aptarnavimo departamento EURES vyr. specialistę Godą Maciulevičienę.
Užsiregistravę apie 34 tūkst. žmonių
Šįmet Kauno teritorinėje darbo biržoje registruota 33,8 tūkst. darbo ieškančiųjų, iš jų Kauno mieste – 22 tūkst. Palyginus su pernai metais, registruotas nedarbas Kaune išaugo ir siekia 8,3 proc. (Lietuvos vidurkis – 8,7 proc.). Kaunas užima trečią vietą tarp mažiausią nedarbą turinčių regionų, pirmauja Klaipėda, antroje vietoje Vilniaus regionas.
Per 2017 m. įdarbinta 30 tūkst. žmonių. Pernai užregistruota apie 47 tūkst. laisvų darbo vietų. Apytiksliai, per mėnesį Kauno mieste siūloma 4 tūkst. darbo vietų.
Paklausiausios profesijos
Anot Darbo biržos atstovių, lengviausia įsidarbinti kvalifikuotiems specialistams bei turintiems paklausią profesiją. Didelė galimybė įsidarbinti krovininių transporto priemonių vairuotojams, plataus profilio statybininkams, betonuotojams, pastatų apšiltintojams, mūrininkams, suvirintojams, elektrikams, santechnikams, siuvėjams, virėjams, mėsininkams.
Su aukštuoju išsilavinimu ieškomi: mechanikos inžinieriai bei technikai, elektros ir automatikos inžinieriai, gamybos technologai, aviacijos specialistai, informacinių technologijų inžinieriai ir programuotojai, slaugos specialistai, ikimokyklinio bei pradinio ugdymo mokytojai; pardavimo atstovai, reklamos ir rinkodaros specialistai.
Sunkiausia įsidarbinti
Sunkiausia įsidarbinti neturintiems jokios profesijos ar įgijusiems tokias specialybes, kaip: sporto treneris, jaunesnysis teisės specialistas, aplinkos inžinerijos bei sveikatos higienos atstovas, fizioterapeutas.
Jiems Darbo birža organizuoja profesinį mokymą, pernai šiuos mokymus baigė daugiau kaip 3 tūkst. žmonių. Populiariausios pasirinktos programos: apskaitininko, slaugytojo-padėjėjo, virėjo, metalo suvirintojo, apdailininko, elektromonterio, santechniko.
Sunkiau įsidarbinti ką tik baigusiems mokslus ir neturintiems darbo patirties, tačiau juos pasiryžę įdarbinti darbdaviai, mat gauna darbo užmokesčio subsidijas.
Aukštos kvalifikacijos specialistas, baigęs aukštąjį mokslą ar studentas nuo 3-čio kurso, mokantis bent 1 užsienio kalbą, turintis paklausią profesiją gali registruotis Talentų banke, kur juos geriau pamato darbdavys.
Nelengva darbo paieška ir vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kam daugiau kaip 50 metų, tokie bedarbiai sudaro apie 40 proc. Darbo biržoje registruotų žmonių.
Įdarbinimo galimybių barometrą skirtinguose šalies regionuose rasite čia.
EURES: ieškoti darbo Europoje
Lietuvos darbo birža nuo 2004 m. dalyvauja bendradarbiavimo tinkle tarp visų Europos Sąjungos valstybių bei Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Šveicarijos (iš viso 32 valstybių užimtumo tarnybos). Tai EURES tinklas, koordinuojamas Europos Komisijos.
Pagrindinis programos tikslas – užtikrinti laisvą asmenų judėjimą, teisę ieškoti darbo, gyventi kitoje šalyje, turėti socialines garantijas, kaip ir tos šalies piliečiai. Beje, pašnekovės dirbantiesiems užsienyje ragino naudotis „U serijos“ dokumentais, leidžiančiais persikelti vienoje šalyje gaunamą nedarbo soc. draudimo išmoką į Lietuvą ar į kitas šalis.
„Darbo paieškos metu, žmogus išsaugo teisę į išmoką”, – atkreipė dėmesį Klientų aptarnavimo departamento EURES vyr. specialistė G. Maciulevičienė. Tam yra išduodamas U2 dokumentas. Tačiau yra kelios papildomos sąlygos.
Pirmiausia, kad asmuo galėtų šia teise pasinaudoti, jis užimtumo tarnyboje (Darbo biržoje) turi būti registruotas bent 4 savaites po to, kai tapo bedarbiu. Antra sąlyga, su U2 dokumentu darbo ieškoti atvykęs į kitą šalį asmuo turi registruotis per 7 dienas. Ir trečia, U2 dokumentas išduodamas tik 3 mėn. laikotarpiui. Norėdamas išsaugoti teisę gauti išmoką toliau, asmuo privalo grįžti į šalį, kuri jam skyrė išmoką iki dokumente nurodyto termino pabaigos.
Ji informavo, kad yra programų pagal amžiaus grupes: iki 35 m. – „Tavo pirmasis EURES darbas”, o vyresniems nei 35 m. – „Reactivate”. Taip pat teikiama finansinė pagalba žmonėms, radusiems darbdavį kitoje šalyje ir planuojantiems vykti į darbo pokalbį ar dirbti užsienyje.
Visos EURES paslaugos nemokamos. Vykstant į užsienį svarbu mokėti užsienio kalbą, kad žmogus galėtų bendrauti su darbdaviais, galėtų kreiptis į įstaigas, susitvarkytų visus legaliam darbui reikalingus dokumentus.
Šiuo metu EURES tinklas siūlo daugiau kaip 1 mln. darbo pasiūlymų minėtose šalyse. Per metus į programos specialistus Lietuvoje kreipiasi apie 17 tūkst. asmenų.
Ko užsienio darbdaviai ieško Lietuvoje
EURES Lietuva konsultantai gauna pasiūlymų lietuviams dėl slaugytojo pozicijos Norvegijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Užsienio darbdaviai Lietuvoje ieško fizioterapeutų, informacinių technologijų specialistų, taip pat virėjų, įvairių transporto priemonių vairuotojų (autobusų, sunkvežimių ir kt.). Daug pasiūlymų sezoniniam darbui vasaros metu: Graikijoje, Kipre, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje.
Klientų aptarnavimo departamento EURES vyr. specialistė Goda Maciulevičienė pasakojo, kad Lietuvos darbdaviai irgi ieško darbuotojų užsienyje. „Štai vienai Lietuvos statybų kompanijai trūko betonuotojų ir jie sėkmingai įdarbino žmones iš Rumunijos, kurie kelerius metus dirbo čia.”
G. Maciulevičienė aiškino, kad ši programa naudinga ir grįžtantiems iš emigracijos į Lietuvą – jiems teikiama informacija apie galimybes įsidarbinti čia, kokius dokumentus reikia parsivežti ir kt.
Kur daugiausiai ir mažiausiai moka
Lentelėje matyti nedarbo lygis užsienio šalyse – kur neverta vykti ieškoti darbo. Šiandien didžiausias nedarbo lygis išlieka Graikijoje -viršija 20 proc., toliau Ispanija 16,7 proc., mažiausias – Čekija ir Islandija – apie 3 proc. nedarbo.
Antroje lentelėje matyti, kad didžiausia minimali alga EURES šalyje dalyvėje mokama – Liuksemburge, siekia apie 1999 tūkst. eur., toliau eina Airija ir Belgija (1563 eur.). Mažiausia minimali alga mokama Latvijoje (380 eur.), taip pat Rumunijoje (319 eur.), paskutinėje vietoje Bulgarija (235 eur.). Lietuvoje minimali alga nuo 2018 m. siekia 400 eurų.
Svarbu žinoti, kad ne visos šalys turi nustatytą minimalų darbo užmokestį.
Bedarbiai ilgai neužsibūna
Į Darbo biržą gali kreiptis asmenys nuo 16 metų iki kiek nori, yra klientų, kurie jau pensinio amžiaus, tarkim viršija 70 m., tačiau vis dar nori būti aktyvūs darbo rinkoje.
Su aukštuoju išsilavinimu 2018 m. pradžioje buvo 27 proc. bedarbių, nekvalifikuoti – 34 proc., niekur nedirbę – 22 proc. „Aukštasis išsilavinimas darbo negarantuoja. Tokie asmenys negavę darbo noriai persikvalifikuoja”, – komentavo Kauno teritorinės darbo biržos specialistė D. Galinienė.
Anot Darbo biržos atstovių, ilgalaikiais bedarbiais fiksuojami jauni asmenys iki 25 m., kai darbo neranda ilgiau kaip 6 mėn. ir asmenys, kurie yra virš 25 metų amžiaus ir darbo biržoje yra ilgiau kaip 1 metus.
Darbo biržoje yra ir tokių asmenų, kurių registracija tęsiasi ne vienerius metus. „Ilgiau registruotiems bedarbiams ir kitiems asmenims, kuriems sunku įsidarbinti, yra siūloma daugybė įdarbinimo programų, mūsų tikslas – padėti žmogui kuo sparčiau rasti tinkamą darbą pagal turimą profesiją arba įgyti naują”, – sakė D. Galinienė.
Kauno mieste palaikomi nuolatiniai kontaktai su beveik 11 tūkst. įmonių per metus.
Netekus darbo mokama išmoka
Jei turi reikiamą stažą – per 30 pastarųjų mėnesių dirbo bent 12 mėn., jam 9 mėn. mokama nedarbo išmoka, siekianti kelis šimtus eurų. Nedarbo išmokas moka „Sodra”.
„Būna apsidžiaugia, kai pasiūlai darbą, o kitas išeina nepatenkintas, kad jam siūlai darbą – nenori dirbti. Žinoma, būna ir turinčių rimtas priežastis, tarkim sveikatos problemų ir dėl to negali dirbti arba nepavyksta įsidarbinti, nes gyvena atokiose, nutolusiose vietovėse ir neturi transporto”, – pasakojo D. Galinienė.
Darbo ieškoti pašnekovės ragino čia: ldb.lt, cv.lt, cvonline.lt, cvbankas.lt, cvmarket.lt, noriu darbo.lt ir kt., taip pat apsilankyti atskirų įmonių interneto svetainėse.
