Jei norite būti tikras, kad sužadėtinei įteiksite tikro aukso žiedą – verta prieš didžiąją dieną nuvykti pas prabavimo specialistus, kurie įvertins ar metalas bei inkrustuoti brangakmeniai – tikri.
Portalas „Kas vyksta Kaune” lankosi valstybinėje įmonėje „Lietuvos prabavimo rūmai” ir kalbina jų direktorių Gintautą Bagotyrių su Kauno filialo vadove Egle Stundžiene.
Per metus patikrina 350 kg gaminių
Pašnekovai įsileidžia į akylai nuo lankytojų saugomą prabavimo laboratoriją, kurioje šįmet jau patikrino 123 tūkst. vienetų juvelyrinių gaminių – iš viso apie 350 kg. Per mėnesį vidutiniškai patikrinama apie 10 tūkst. vnt. (po 32 kg), bumas prasideda dar spalio mėnesį ir tęsiasi iki pat Naujųjų.
Įstaiga turi 4 padalinius Lietuvoje: Vilniuje veikia Prabavimo ir įspaudavimo bei Brangakmenių tyrimo laboratorija, o Kaune, Klaipėdoje ir Druskininkuose – tik prabavimo bei įspaudimo laboratorijos.
Įstaigoje atliekama atneštų tauriųjų metalų (aukso, sidabro, platinos ir paladžio) ir iš jų pagamintų juvelyrikos dirbinių ekspertizė, o sostinėje tiriami ir brangakmeniai. Nustatoma, ar jie tokie, kaip teigta perkant – tikri, o ne padirbti; taip pat nustatoma šių papuošalų metalų praba (brangakmeniams – karatai), kad vartotojas tiksliai žinotų, ką nešioja; jei reikia – teikiami kokybės pažymėjimai. Papuošalų vertė įstaigoje nenustatinėjama.
Ekspertai atlieka ir išeinamuosius reidus, tikrina juvelyrikos salonus, dirbtuves, parduotuves, turgų, stebi ar papuošalai paženklinti Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu – vyčiu su praba, nurodančia santykinį tauriojo metalo kiekį lydinio masės tūkstantyje dalių, pvz.:, aukso papuošale skaičius 585 rodo, kad tiek yra aukso, o likusi dalis priemaišos, suteikiančios metalui spalvą – sidabras, varis, nikelis.
Beje, tos pačios prabos auksas gali būti įvairių spalvų: raudonas, geltonas, baltas. Populiariausia praba 585, pagal Vienos konvenciją aukščiausia praba – 999, t.y. grynas auksas. Tokio aukso gaminių labai retai pasitaiko, kadangi grynas auksas yra labai minkštas, ir iš jo pagamintas dirbinys nešiojant greitai deformuotųsi.
Jei patikrinimo metu inspektoriai – revizoriai randa pažeidimų, nesąžiningas prekybininkas pagal LR Administracinių teisių pažeidimo kodeksą gali būti nubaustas iki 1,5 tūkst. eur. siekiančia bauda.
Istorija nukelia į 1922 m.
Kaip pasakojo Kauno filiale nuo 1994 m. dirbanti E. Stundžienė, pirmieji Lietuvos prabavimo rūmai įkurti dar 1922 m. Kaune.
„Prie Finansų, Prekybos ir Pramonės ministerijos Kaune, K. Donelaičio g. 32, dar 1922 m. buvo įsteigti Vyriausieji matų, saikų, svarstyklių ir prabavimo rūmai. Dėl karo 1940 m. jie uždaryti, vėl atkurti 1991 m. Druskininkuose, kur veikė sidabro gaminių įmonė „Ūla”, tuomet Prabavimo įmonė vadinosi „Lietpraba”. 1994 m. nuspręsta įkurti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos filialus. Kaunui tai ypač svarbu, juk Kaunas – juvelyrų miestas, čia jų skaičiuojama daugiau kaip 50″, – pasakojo E. Stundžienė, dirbanti Kauno filiale nuo pat įkūrimo – jau 23 metus.
Lietuvos prabavimo rūmai nuo 2004 m. yra prisijungę prie Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos (Vienos Konvencijos), kuri nustato, kad visoje Europos Sąjungoje būtų vienodos prabavimo taisyklės.
Kaip vyksta prabavimas
Vyresnioji prabuotoja E. Stundžienė pademonstruoja kaip atliekamas prabavimas: ant specialaus prabavimo akmens (tai šlifuotas, juodos spalvos natūralus titnago akmuo, atsparus cheminių reagentų veikimui) gaminys patrinamas ir liekančios įtrynimo juostelės yra lyginamos su etaloninės tauriojo metalo adatos įtrynimu (adata – ant žalvarinio kotelio prilituotas aukso gabalėlis, kurio praba žinoma) ant aukso mėginio uždedant kiekvienai prabai skirtus reagentus: aukso chloridą, rūgštinius reagentus ir kalio bichromatą; sidabrui tikrinti naudojamas sidabro nitratas.
Pagal reagento poveikį vos per kelias minutes nustatoma papuošalo praba, nuo jos priklauso gaminio vertingumas.
Kaip aiškino specialistė: kuo žemesnė metalo praba – tuo stipresnis reagento poveikis. „Reagentas netaurųjį metalą suėda, o aukso – nepaveikia”, – komentavo E. Stundžienė.
Žiedas tiriamas kaip viena detalė, apyrankė suskaidoma į 5 dalis: pagrindinę dalį, užsegimą ir kt., visos gaminio detalės turi būti tos pačios prabos. Beje, po ekspertizės jokių tyrimo pėdsakų nesimato, tuo įsitikiname pažvelgę į ką tik tirtus papuošalus pro didinamąjį stiklą.
Atlikus prabavimą vyksta gaminių įspaudavimas: į gaminį su įspaudavimo staklėmis įkalamas Lietuvos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas. Jei gaminys mažas, tuščiaviduris ar neįprasto dizaino ir prabai spausti nėra vietos – prie papuošalo kabinamas kokybės pažymėjimas, kuriame nurodytas metalas, praba, svoris, o prabos ženklas yra įspaudžiamas ant plombytės.
Kalėdinis laikotarpis – pats darbymetis
Žvelgdamas į pilną ekspertizei atneštų papuošalų saugyklą, Lietuvos prabavimo rūmų direktorius Gintautas Bagotyrius atsidūsta: „Dabar tikras darbymetis, vos spėji suktis, Kalėdos mūsų įstaigoje prasideda žymiai anksčiau, jau spalį, kai prekybos vietose paskelbiamos akcijos ir suintensyvėja papuošalų pirkimas dovanoms. Rinkoje pasitaiko, kad dalis gaminių neatitinka prabos, nekokybiški arba netikri, nors skelbiama kitaip, tad mūsų ekspertai tiria gaminio kokybę, kad pirkėjas nebūtų apgautas, ekspertizei teikiama valstybinė garantija”, – pažymėjo G. Bagotyrius.
Anot jo, per metus Lietuvoje patikrinama apie 700 tūkst. gaminių.
Pirkėjams pašnekovas siūlo prieš perkant prašyti parodyti dokumentus, kad gaminys paženklintas. Itin rizikinga papuošalus įsigyti turguje, internetu, užsienyje, o ir nepažįstamais juvelyrais nederėtų avansu pasitikėti. „Juvelyras, prieš parduodamas jums sužadėtuvių, vestuvių žiedus – turėtų ateiti į Prabavimo rūmus, patikrinti gaminį, įspauduoti. Po to pirkėjas pas mus gali pats ateiti patikrinti, ekspertizės tikslumas – 100 proc.”, – teigė G. Bagotyrius.
Tauriųjų metalų ekspertizė kainuoja kelis eurus, brangakmenių kiek daugiau.
Netikras brangakmenis vos neįvarė infarkto
Paprašius prisiminti įsimintiniausius atvejus, Prabavimo rūmų direktorius paminėjo vyrą, kuris už 15 tūkst. eurų užsienyje įsigijo brangakmenį. „Manė, kad turi tikrą deimantą, o po ekspertizės paaiškėjo, kad nieko panašaus! Žmogų ištiko priešinfarktinė būsena. O ką jūs galvojat?!”, – pasakojo G. Bagotyrius.
Kitą kartą užsuko žmogus, pirkęs šveicarišką laikrodį už keliasdešimt tūkstančių eurų, paaiškėjo, kad ant ciferblato esantys 48 deimantai ne visi tikri: 4 iš jų buvo padirbiniai. Anot pašnekovų, norint apgauti, deimantai radijuojami, kaitinami, įtrūkimai užpildomi užpildais, tad reikia būti budriems.
Nors Kaune brangakmenių tyrimo laboratorijos nėra, filialas turi pirminio patikrinimo prietaisą – testerį brangakmeniams, parodoma iš kokios medžiagos sudarytas akmuo, tikslesnei brangakmenio ekspertizei visada rekomenduojama gaminius vežti į Vilnių. Lietuvoje privalomi tirti 4 akmenys: deimantas, rubinas, safyras, smaragdas, tačiau Brangakmenių tyrimo laboratorijos specialistai gali patikrinti ir visus kitus brangiuosius, pusbrangius akmenis bei gintarą.
Pašnekovai prasitarė, kad valstybinė įmonė bendradarbiauja su Valdovų rūmais ir tiria ten eksponuojamus visus garsiausių žmonių žiedus, muziejines vertybes, tad darbas itin įdomus.
Pasijuto kaip filme „12 kėdžių”
Lietuvos prabavimo rūmų Kauno filialo vadovė vyresnioji prabuotoja Eglė Stundžienė pasakojo rankose yra laikiusi XI a. ikoną iš rytų šalių. Kiti įsimintini per 23 darbo metus prabuoti gaminiai – LKL Čempionų žiedai, didžiausiais ir mažiausias Lietuvoje pagaminti aukso bokalai, sidabrinės regalijos su Kauno miesto simbolika merui, teatro menininkams skirti Auksiniai scenos kryžiai.
Vieną kartą ji pasijuto kaip filmo „12 kėdžių” epizode, mat kaunietis atnešė ištirti kėdę, tokią gražią, raitytą, ir nors kėdžių Prabavimo rūmuose niekas netikrina, tačiau jis žūtbūt prašė patikrinti. Vyras pasakojo pirkęs komplektą, nunešęs kėdes restauruoti ir paauksuoti todėl norintis patikrinti, ar restauratoriai jo neapgavo.
„Tyriau su reagentais, paaiškėjo, kad viskas gerai, auksas tikras. Paskui jis man net leido ant tos kėdės pasėdėti”, – šypsodamasi kalbėjo E. Stundžienė.
Ji ragino būti budriems perkant iš antikvariatų ar sendaikčių turgaus, mat kartą iš ten nusipirkę kaip manė auksines dešimtrublines carines monetas, žmonės atnešę jas patikrinti nustėro. „Iš daugiau nei 30 vnt., beveik pusė buvo netikros – paprasto metalo, nors vizualiai nelabai skiriasi, padirbo kaip reikiant”, – pastebėjo tauriųjų metalų ekspertė.
Siekia dominuoti Baltijos regione
Prabavimo rūmų direktorius G. Bagotyrius prasitarė apie ateities tikslus – siekiama, kad Brangakmenių tyrimo laboratorija dominuotų Baltijos šalių regione, jo teigimu, lietuvių laboratorija stipresnė už kaimyninių šalių, be to, Brangakmenių laboratorijos neturi Švedija, daugybė kitų šalių, o Lietuva – turi. „Lyginant su užsieniu, atrodome labai gerai, dukart per metus vykstant tarptautiniam reitingavimui, laboratorijos darbuotojai visada pasirodo labai gerai”, – teigė G. Bagotyrius.
Jis paminėjo, kad Lietuvoje brangakmenių ekspertai – gemologai neruošiami, tad susiduriama su specialistų trūkumu. Darbuojasi ne tik gemologai, bet ir fizikos mokslų profesoriai, mokslų daktarai.
Kitas siekis – gintarą, kuris įstatyme neseniai įvardintas kaip brangakmenis, populiarinti pasaulyje. „…Gintaras – tai Lietuvos auksas, norisi jį populiarinti kaip Baltijos brangakmenį. Beje, gintarą paskutiniu metu labai pamėgo kinai, kurie mielai perka rožančius, kitus gaminius”, – sakė G. Bagotyrius.
