Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios XX amžiuje tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Gruodžio 28-ąją 1935-aisiais „Lietuvos žinios“ rašė apie Kauno gatves, baseinus ir kitus „menkus“ dalykus.
„Kai kurie Kauno miesto savivaldybės darbai miesto tvarkymo srity daugeliui žmonių vis dėlto sukelia ir abejojimų ir nusistebėjimo. Čia suminėsiu tik kai kuriuos dalykus, kurie nėra labai dideli, bet vis delto verti dėmesio.
Pirmiausia – šaligatvių tvarkymas. Iš namų savininkų savivaldybė reikalauja visais atžvilgiais gerų ir tvarkingų šaligatvių, bet kai kur (pav. Vydūno al.) pačios savivaldybės šaligatviai visiškai netikę: įlinkę, nusmukę, išsiskėtę. Tai pavyzdys šaligatvių, kokių neturi būti. Vydūno alėjoj savivaldybės šaligatviu palijus ar pasnigus beveik negalima eiti, nes susmukusiame kreivame šaligatvyje stovi balos vandens, o žiemos metu čia juos per retai valo, ir žmonės gauna šonais paraičioti. Mat, kas neleidžiama namų savininkams, leidžiama savivaldybei.
Kai kuriose gatvėse (pav., Aukštaičių) prie savivaldybės žemės visai nėra šaligatvių, nei vienoj nei antroj gatvės pusėj. Taigi Kauno miesto savivaldybė rodo prastą pavyzdį. Kai kur šaligatviai iki šiol kaip reikiant nesutvarkyti: vienoj vietoj šaligatvis paklotas prie namų, o čia pat, žiūrėk, jau prie pat važiuojamos gatvės. Ir toks zigzagų šaligatvis niekieno netaisomas.
Ne daug geresnis, o kai kur daug blogesnis, gatvių grindimas. Atsirado grindiny duobės, ir testovi jos, nors gatvė yra autobusų linija. Kaip gali tokios gatvės būti švarios? O blogiausia, kai žmonės tokiose vietose sutinka autobusą – nors ant sienų lipk, nes purvai tyška už kelių metrų.
Taip yra ne miesto pakraščiuose, o kaip atrodo mūsų laikinosios sostinės pakraščių gatvės, tur būt, visi jas matė: – negrįstos, be šaligatvių, pabiūrus net išvažiuoti negalima. Vienos meksfaltuotos, tašytais akmenimis grįstos, o kitose didžiausios balos. Kiek savivaldybė sukišo kalnus, į Kauko gatvę, į Aleksoto kalnus, nereikalingas kūdras (pav., prie Vydūno al.) kasdama, tai už tuos pinigus, tur būt, miesto pakraščių gatves būtų galėjusi išgrįsti. Anot kai kurių kauniškių, kalnus „šlifuoja“, o palieka negrįstas gatves, kurios yra nešvarumo lizdai. Dabar vėl „šlifuoja“ Kauko gatvę, rodos, baseinus daro. Bet ar tokioj vietoj, kur reikalinga gatvė, baseinas reikalingas? Argi neranda ir nemoka dirbti tokių darbų, kurie iš tikrųjų visuomenei būtų naudingi?
Dar vienas dalykas – tvoros. Tai ne per didelis dalykas, bet miesto išvaizdai reikšmingas. Tiesa, savivaldybė jomis rūpinasi, įsako net nudažyti ir pavyzdžių duoda. Bet ir čia taip, kaip su įvažiavimų tvarkymu. Vienus priverčia tam tikromis plytomis įvažiavimus išgrįsti, o iš kitų iki šiol to nereikalauja; vienus priverčia net nudažyti tvoras, o kitų tvoros gali būti tokios, kokių tik pas didžiausią apsileidėlį galima rasti; pavyzdžiui, kad ir Aukštaičių gatvėje. Į visa tai reiktų atkreipti dėmesis ir tvarkyti rimtai.“
