Rugpjūčio 15 d. Lietuvos kino teatruose startavus filmui „Nematomas frontas“, žiniasklaidos priemonės, socialiniai tinklai ir filmo kūrėjų Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono pašto dėžutės užtvindytos padėkomis ir nuoširdžiais komentarais. Filmui palaikymą išreiškė gausus būrys žinomų politikos, visuomenės ir šou verslo veikėjų.
Filmo premjeros metu buvęs Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus režisieriams padėkojo ištardamas: „Jūs pastatėte paminklą ateities kartoms.“ V.Adamkus filme dalinasi savo mintimis apie partizanus ir teigia, kad nors miško brolių kova buvo be vilties laimėti, jie visada išliks kovos už laisvę simbolis.
Kulinarinių knygų autorė, televizijos laidų vedėja Beata Nicholson filmo peržiūroje dalyvavo kartu su vyru: „Tai filmas apie laisvę ir žmogišką stiprybę. Mano Tomui tai buvo puiki pažintis su Lietuvos istorija. Nueikite su tėvais, seneliais ir draugais“.
Buvusi europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė tikisi, kad po šio filmo rasis daugiau pasididžiavimo laisvės kovotojais ir stipriais dvasia Lietuvos žmonėmis.
Liberalų Sąjūdžio narė Aušrinė Armonaitė išskyrė lietuvių tautos moralines dilemas: „Šis filmas meistriškai parodė, kaip per stebėtinai trumpą laiką visa Lietuva, neretai netgi to paties kaimo žmonės, buvo neįtikėtinai supriešinti“.
Misijos „Sibiras“ komanda dėkojo kūrėjams už įkvepiantį ir jaudinantį pasakojimą, kurį „tiesiog būtina pamatyti“.
Žodį „būtina“ ne sykį kartojo poetė Ilzė Butkutė ir vadino „Nematomo fronto“ seansą prasmingiausiu gyvenime: „Šį filmą pamatyti yra tikrai privaloma, ypač – mano kartai, trisdešimtmečiams, kurie istoriją mokėsi iš labai nykių vadovėlių, kuriems mokytojai gal ir patys dar nelabai žinojo, ką papasakoti apie šį periodą. “
Ambasadorė ypatingiems pavedimams Gintė Damušytė džiaugėsi, kad filmo premjeroje daugiausia buvo jaunų žmonių, kurie po filmo pasitiko kūrėjus ovacijomis atsistojus: „Auditorija jūsų žinutę suprato, ypač dabartinių įvykių fone“.
Tinklalapio Bernardinai.lt apžvalgininkas Donatas Puslys po filmo rašė: „Partizanų istorija yra ne neapykantos, o meilės drama. Ne veltui pats J. Lukša juokavo turįs dvi žmonas – Lietuvą ir Nijolę. Meilė Lietuvai, jos žmonėms, gimtajai žemei buvo tai, kas vedė partizanus į priekį.“