Šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu priimtas sprendimas padidinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo kvotą. Darbdaviams dėl trūkstamų profesijų užsieniečių įdarbinimo nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kasmet atliepiant į darbuotojų trūkumo iššūkį darbo rinkoje, Lietuva leidžia darbdaviams įsivežti darbo jėgos iš trečiųjų šalių supaprastinta tvarka, nustatant kvotą palengvintam užsieniečių įdarbinimui pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Tokiu atveju darbdaviams nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti ar sprendimo dėl darbo atitikties nurodytam užsieniečiui dokumento išdavimo.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ yra skelbęs, kad lapkričio 17-ąją panaudota visa anksčiau nustatyta metams kvota paslaugų ir statybų sektoriuose.
2023-iesiems nustatytoji 35 950 kvota trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams dabar buvo padidinta iki 40 250. Didžioji jos dalis – 62,4 (proc.) tenka paslaugų sektoriui, statybų – 24,4 proc., pramonės – 12,5 proc. ir žemės ūkio – 0,7 proc.
„Atkreipiame dėmesį, kad darbdaviai, kurie įdarbina trečiųjų šalių piliečius pagal trūkstamų profesijų sąrašą, dar mėnesį iki šių metų pabaigos nebeturi kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl dokumentų, leidžiančių užsieniečiams dirbti Lietuvoje (leidimų dirbti arba sprendimų dėl darbo atitikties) išdavimo“,– sakė UT trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.
Iki 2023-ųjų galo bendras buvusios metinės kvotos dydis padidėjo 4300 kvotos vienetų, juos paskirstant pagal atskiras ekonominės veiklos rūšis. Tačiau kvotos dalis sumažinta žemės ūkio sektoriui iki 300, visiems kitiems – padidinta: paslaugų sektoriui – iki 25 100, statybos – 9800, pramonės – 5050.
