Prieš kovo pradžioje vykusius rinkimus reklaminiame-informaciniame leidinyje pristatydamas save ir „Vieningą Kauną“, dvi kadencijas aukščiausią politinį postą Kauno savivaldybėje rinkėjų valia turintis meras Visvaldas Matijošaitis vardino, kas mieste gero bei gražaus nuveikta per pastaruosius 8-erius metus. Ir džiaugėsi, kad per tą laiką Kaunas pastebimai pasikeitė. Tuo pačiu jis pripažino: „Tokių pokyčių negali atlikti vienas. Tam reikalingi susitelkę, į tikslą orientuoti ir nuoširdžiai savo miestui dirbantys žmonės.“
Vienas lauke – ne karys? Nebūtinai
„Kas vyksta Kaune“ primena, jog anksčiau V. Matijošaitis šalia savęs (bent taip galima spręsti iš sąrašo) yra turėjęs net 27 visuomeninius mero patarėjus. Tiesa, kai kurie iš jų neatėjo patarinėti „iš gatvės“, nes įrodyti savo vertingas savybes turėjo galimybių iki tapdami tais „visuomenininkais“. Dirbdami pas tą patį „viršininką“ mero šeimos versle, „Vičiūnų grupėje“. Tačiau tarp visuomeninių patarėjų buvo ir keletas įvairių sričių mokslo daktarų, netgi – profesorių, ne verslo įmonės darbuotojų.
Iš pastarųjų prof. Virginija Adomaitienė šių metų kovo 5-ąją drauge su kitais „vieningaisiais“ pateko į Kauno miesto savivaldybės tarybą. Tarp „Vieningo Kauno“ atstovų, išrinktų į politinę miesto valdžią, yra ir kita buvusi visuomeninė mero patarėja Ingrida Visockienė. Savo politinę karjerą ji pradėjo patarinėdama išrinktajam savivaldybės vadovui socialinių bendruomenių ir sporto klausimais. O profesorė V. Adomaitienė – sveikatos klausimais.
Informacijos apie tai, kokių reikšmingų patarimų visuomenininkai ryžtingam ir ambicingai tikslų siekiančiam Kauno merui V. Matijošaičiui savo laiku yra davę (bei į kuriuos patarimus jis atsižvelgė, ką nors nuspręsdamas dėl Kauno gerovės?) viešojoje erdvėje kažkaip neteko aptikti. Lygiai taip pat iš savivaldybės interneto svetainės jau senokai dingo ir bendra visuomeninių patarėjų nuotrauka bei jų sąrašas…
Užtat, kaip produktyviai dirbo savivaldybės tarybos sudarytos įvairios nuolatinės komisijos, galima sužinoti iš ataskaitų. Kaunas.lt svetainėje nesunku susirasti ir komisijas sudarančių asmenų (politikų bei savivaldybės skyrių vadovų) sąrašus. Tiesa, netrukus komisijų pavadinimai, savaime aišku, – ir jų sudėtys gali keistis, nes ateinančią savaitę darbą Kauno miesto savivaldybėje pradės naujai išrinkta taryba.
Apžvelgiant 2022-ųjų ataskaitas…
…akivaizdu, kad iš tarybos komitetų (jie netrukus bus buriami iš naujos kadencijos politikų) daugiausiai klausimų (595) praėjusiais metais svarstė Ekonomikos ir finansų komitetas, mažiausiai (21) – Kontrolės komitetas.
Iš nuolatinių komisijų – toji, kuri buvo sudaryta urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti. Šiai komisijai iki šiol, kol oficialiai kadencija nebaigta, vadovauja Kauno miesto meras V. Matijošaitis. Tarp kitų komisijos narių įrašyta ir į tikslą orientuoto bei nuoširdžiai Kauną mylinčio bei jo plėtra besirūpinančio sūnaus Šarūno Matijošaičio pavardė.
Savivaldybės tarybos veiklos ataskaitoje nurodyta, kad per ataskaitinį laikotarpį (2022-uosius) įvyko 37 šios komisijos posėdžiai ir buvo apsvarstyti net 797 klausimai (juk Kaunas auga!). Tiesa, 441 iš tų klausimų komisijai teiktas tik susipažinti. Net 46 proc. pernai svarstytų klausimų susiję su teritorijos planavimu, 20 proc. – su kultūros paveldu. Dar 34 proc. iš visų jų sudarė klausimai dėl statybos besiribojančiuose žemės sklypuose.
Panašus „klausimynas“ buvo nagrinėtas ir 2023-aisiais surengtuose minėtos komisijos posėdžiuose, kurių pagal kaunas.lt svetainės informaciją iki balandžio 3 dienos įvyko 12. Iki tarybos kadencijos pabaigos spėta greta kitų išnagrinėti ir nemažai klausimų dėl pastatų rekonstravimo / naujos statybos neišlaikant normatyvinio atstumo iki sklypo ribos.
Daugiau šia tema
Dera priminti, kad visų, taip pat ir šios nuolatinės komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. „Kas vyksta Kaune“ minimos komisijos darbe dalyvaujantis Kauno vyriausiasis architektas – savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius nuo kai kurių klausimų nagrinėjimo urbanistinėje komisijoje netgi nusišalina.
Rekomendacijos gali būti skirtingos, tačiau paprastai išduodant leidimus statyti, jų laikomasi. Vieni statytojai (investuotojai) gali po komisijos posėdžio tikėtis palankaus sprendimo (pavyzdžiui, „rekomenduojama pritarti pastato Laisvės al. 56, rekonstravimui, neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribų“), bet gali būti ir priešingai („rekomenduojama nepritarti, atitraukti statinių statybos zoną nuo sklypo ribos, t. y. išlaikyti norminį atstumą iki sklypo ribos“).
