Separatistinės Luhansko „liaudies respublikos“ premjero bendravardžiui iš Kauno Sergejui Kozlovui Lietuvos bankas pritaikė Europos Sąjungos (ES) sankcijas. Blokuojamos kauniečio finansinės operacijos, pranešė LNK.
39 metų kaunietis S. Kozlovas gimė ir augo Kaune, dirba rusų kalbos mokytoju. Vyras šią vasarą aptiko, kad negauna atlyginimo, paaiškėjo, jog jo pervedimus sustabdė bankas.
„Nuėjau pas direktorę, direktorė – pas buhalterę, pinigai pervesti. Aš į savo „Swedbank“ nuėjau, išsiaiškinau, kad viskas tvarkoj, „Luminoras“, pasirodo, užlaiko, iš kurio pervedamas mano atlyginimas“, – sakė Kauno „Varpo“ gimnazijos mokytojas.
„Man praneša, kad esu neva teroristas, kaip tai juokingai beskambėtų. Iš pradžių buvo juokinga, o paskui – jau nebe. Esu bendrapavardis – ir vardas, ir pavardė sutampa su nepripažintos Luhansko respublikos ministro pirmininko“, – teigė jis.
Balandį Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga paskelbė suderintas sankcijas prorusiškiems separatistams, tarp jų – Rusijos palaikomų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“, kurias yra pripažinusi tik Maskva, lyderiams Aleksandrui Anančenkai bei S. Kozlovui.
Anot LNK, Luhansko respublikos ministras pirmininkas į ES sankcijų sąrašą įtrauktas dėl įtarimų karo nusikaltimais ir pinigų plovimu, ribojamos jo finansinės operacijos.
„Nieko negaliu nusipirkti internetu. Jeigu nusiperku, turiu įrodinėti kurjerių tarnyboms, kad esu ne tas žmogus, o visai kitas Sergej Kozlov, iš Lietuvos, gimęs Kaune“, – pasakojo kaunietis.
Jis teigė Sergejų Kozlovą radęs ir Vilniuje, susisiekęs su juo sužinojo, kad ir šis turi panašių problemų: „Jis irgi turi tokių pat problemų. Jo darbovietė irgi turėjo įrodinėti bankui, siųsti pažymas, kad jis nėra tas teroristas, kuriuo jį laiko.“
Lietuvos bankų asociacijos atstovė Valerija Kiguolienė sakė, kad bankai laikosi įvestų sankcijų.
„Pirminis dalykas šiuo atžvilgiu yra sankcijose nustatyti ribojimai, sankcijų įvardyti asmenys, ir būtent pagal šiuos duomenis suveikia tas filtras“, – aiškino ji.
Pasak duomenų apsaugos eksperto, tokia situacija susidaro dėl biurokratijos. Veikiant duomenų apsaugai visa informacija nėra dalijamasi net tarp sankcijas vykdančių institucijų.
„Sankcijų paketuose ne visuomet būna nurodomi pilni duomenys. Pavyzdžiui, nebūna nurodoma gimimo datos arba kartais būna kelios gimimo datos nurodytos“, – sakė kibernetinio saugumo startuolio „Idenfy“ vadovas Domantas Čiuldė.