Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina politikus „baigti mėtyti lengvus pinigus“ ir padėti gyventi realybėje, nes gresia recesija.
Ketvirtadienį Seime išklausiusi prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą D. Grybauskaitė žurnalistams sakė iš visų politikų pasigendanti adekvataus situacijos vertinimo ir rengimosi ekonominiam nuosmukiui.
„Gal vieną pastabą norėčiau pasakyti ne tiek (prezidento) kalbai, kiek besiklostančiai geopolitinei situacijai, ko negirdžiu nei kalboje, nei Vyriausybės kalbose ar politikų planuose, kad būtina atsižvelgti į geopolitinį ekonominė situacijos blogėjimą“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
„Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją globali ekonomika pereina į recesiją ir tai galime matyti jau šį rudenį ar žiemą, o tai reiškia, kad Lietuvoje ekonominė krizė atsibels taip pat dviejų–trijų mėnesių lago (vėlavimo) laikotarpyje“, – teigė ji.
Anot jos, visos svarstomos antiinfliacinės priemonės jau turi būti diegiamos atsižvelgus į pasaulinį ekonomikos lėtėjimą ir tai, kad „tokių lėšų dėl ekonomikos susitraukimo gali nebūti“.
„Šito kol kas negirdžiu, kol kas girdžiu kalbas, kurios buvo taikos laikotarpiu, augimo laikotarpiu, klestėjimo laikotarpiu, deja, šis laikotarpis baigiasi ir vienkartinės išmokos, vienkartiniai lėšų įliejimai į ekonomiką skatins ir didins infliaciją, ir tokia didelė infliacija kartu su ekonomikos sulėtėjimu yra absoliučiai neišvengiama ekonominė krizė“, – kalbėjo buvusi šalies vadovė.
Anot jos, politikai turėtų įvertinti esamą situaciją, baigti pažadų dalybas ir „pradėti gyventi realybėje“. D. Grybauskaitė taip pat teigė, jog tai nereiškia, kad antiinfliaciniai sprendimai nereikalingi, tačiau lengvatos turi būti taikomis ne masiškai, o tik sunkiai besiverčiantiems žmonėms.
Daugiau šia tema
„Reikia baigti žadėti, atsižvelgti į realybę ir atsakingai elgtis, negalima daugiau užsukinėti infliacijos, o tai atsakomybė visų – nuo Seimo iki Vyriausybės ir prezidento. Fiskalinė politika turėtų krypti į labai tikslinę pagalbą, ne horizontaliai, kaip buvo iki šiol, visiems, arba, jei energetika – vėl visiems, turi būti labai tikslinga, pagal socialinę pragyvenimo kartelę. Kol kas aš girdžiu taikos entuziazmą, gerovės entuziazmą ir dalybų entuziazmą – lėšų nebėra, visas pasaulis, kartu Lietuva, mes einame link recesijos, tai visi turi turėt galvoj“, -– kalbėjo D. Grybauskaitė.
Siekdama amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį Vyriausybė nuo birželio padidino įvairias šalpos išmokas, taip pat buvo pakeltas neapmokestinamasis pajamų dydis, numatytos kompensacijos gyventojams dėl augančių elektros ir dujų kainų.
Opozicija teigia, jog šie pakeitimai gyventojų problemų nesprendžia ir reikia daugiau priemonių amortizuoti augančioms kainoms.
V. Landsbergis: reikia bendrauti
Metiniame pranešime iškeltus klausimus prezidentas turėtų aptarti su Vyriausybe, sako pirmasis faktinis Lietuvos vadovas, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
„Gal būtų buvę gerai aptarti tuos klausimus, kad ir su Vyriausybe. Vis dėlto prezidentas ir Vyriausybė yra vykdomoji valdžia. Būtų gerai, kad jų kryptis, jų linija būtų vieninga arba bent maždaug vieninga“, – komentuodamas Gitano Nausėdos trečiąjį metinį pranešimą sakė jis.
„Kai valstybės vadovas ir Vyriausybė nesutaria, net vieni kitus peikia, būna negerai. Tą labai gerai prisimenu prieš 30 metų, reikėtų vengti tokių situacijų. Tam reikia bendrauti“, – tvirtino V. Landsbergis.
Jis sakė apie pranešimą susidaręs dvejopą nuomonę, norįs dar jį panagrinėti detaliau.
„Pranešime paliesta daug visokių dalykų, įvairiai, vienoj vietoj – vienaip, kitoj – kitaip. Ar Lietuva sėkmės valstybė, ar Lietuvoje viskas nesėkmingai vyksta, ne visiškai aišku, reikės dar panagrinėti“, – teigė konservatorių garbės pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį į prezidento kritiką ministrams.
„Atrodo, kad visi ministrai blogai dirba. O kas juos patvirtino? Aš nemanau, kad visi ministrai blogai dirba“, – sakė V. Landsbergis.
Jis teigė, kad norint susikalbėti, pirmiausia reikia turėti noro kalbėtis.
„Norint kalbėtis, reikia turėti noro kalbėtis. Čia buvo tokių, kurie prie Seimo rėkdavo, kartuves statė ir vis priekaištavo, kad Seimas nenori kalbėtis, tai Seimą reikia išvaikyti. Tai nėra kelias susikalbėjimui. Paskui pasiūliau vienam iš jų pasikalbėti televizijoje, mes kaip ir pasikalbėjome žmoniškai, o gatvėje statant kartuves sunku susikalbėti“, – tvirtino V. Landsbergis.
Ketvirtadienį prezidentas G. Nausėda Seime perskaitė trečiąjį metinį pranešimą.
Jame valstybės vadovas pabrėžė sutelktas prezidento, Seimo, Vyriausybės, kitų institucijų pastangas tiekiant pagalbą Ukrainai. Tačiau kalbėdamas apie vidaus klausimus jis kritikavo pandemijos valdymą, pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje sakė vykstant per lėtai, kritikavo Vyriausybės neįgyvendintą mokesčių reformą, pasigedo žemės ūkio ministro darbo rezultatų, teigia esą nusivylęs sporto politika ir pan.
