Eimantas Stanionis prieš kelias savaites Lietuvai padovanojo istorinę dovaną – Jungtinėse Amerikos Valstijose vykusioje vienos iš profesionalių bokso organizacijų kovoje nugalėjo rusą Radžabą Butajevą ir iškovojo „reguliarų“ pasaulio čempiono diržą.
„Šiuo metu gyvename tokiame pasaulyje, kai vyksta Ukrainos ir Rusijos karas. Man teko kovoti su rusu ir aš pats tikrai nenorėjau su juo kovoti. Kai sužinojau, kad kovosiu su rusu, jaučiausi blogai – lyg kaltas. Deja, aš jau turėjau kontraktą, įsipareigojimus ir nieko negalėjau pakeisti.
Kova buvo labai sudėtinga emociškai. Visa šalis už tavęs stovi, o tu eini į atsakingiausią karjeros momentą. Spaudimas tikrai buvo jaučiamas, nes privalėjau laimėti ir parvežti diržą. Ir aš, ir visi kiti to norėjo, bet aš žinojau, kad tai bus labai sunki kova“, – prisiminimais dalijosi E. Stanionis.
Su 14 pergalių ir be pralaimėjimų profesionalų ringe žygiuojantis kaunietis neslepia – apie akimirką, kuomet teisėjas kovoje dėl diržo iškelia jo ranką, boksininkas svajodavo ištisus metus.
„Visada svajojau ir netgi įsivaizdavau, kaip skambėtų tie žodžiai „And the new…“. Visada žiūrėdavau ir klausydavau, kaip kiti kovotojai laimi diržą ir tas jausmas atrodydavo neapsakomas. Iš tikrųjų toks jis ir yra. Tik viskas per miglą – adrenalinas ir didelė arena sukuria visai kitą jausmą. Viskas kaip filme“, – teigė E. Stanionis.
„Kitos medalio pusės“ tinklalaidėje apsilankęs pasaulio bokso čempionas papasakojo apie kovos užkulisius, pasiruošimą karjeros akistatai ir kovotojo rutiną, kuri, pasak lietuvio, ne visuomet yra tokia, kokia gali pasirodyti.
Daugiau šia tema
„Kai buvau jaunas, aš ėjau kažkur. Nežinojau, kur einu – tiesiog sportavau, mylėjau šią sporto šaką ir dariau daugiau negu visi kiti, – atviravo E. Stanionis. – Vėliau pradėjau iš to ir uždirbti. Vienu momentu visą tai jau norėjau mesti, nes nelabai ką laimėjau, o pasaulio čempionate užėmiau tik 5 vietą ir tas finansavimas buvo sumažėjęs.
Aš mėgstu viską daryti tyliai, nes niekas nėra garantuota ir tu nežinai, kur sportas tave nuves. Tiesiog turi daryti tai, ką myli, o nesėkmių tikrai bus. Pasiekti ledkalnio viršūnę yra labai sudėtinga ir niekas nemato to proceso, kas yra po vandeniu. Ten būna ir ašarų, ir liūdesio, ir pagalvojimų, kad ką aš čia veikiu, galbūt to daryti neverta.“
Anot kauniečio, profesionalo karjeros pradžia taip pat nebuvo lengva piniginiu atžvilgiu. Jei didžiąją laiko dalį sportininkas skirdavo treniruotėms, tai laisvalaikiu tekdavo ieškoti rėmėjų, padėjusių tinkamai pasiruošti ateities kovoms.
„Buvo labai sunku pačioje pradžioje. Buvo labai, labai sunku. Be abejonės, dabar yra geriau, nes jau esu pasaulio čempionas ir galiu iš to pragyventi. Galbūt per kitą kovą mano uždarbis padidės.
Šiuo metu tikrai nesiskundžiu – jau nebereikės galvoti, iš kur paimti pinigų procedūroms ar masažams ir galėsiu save išlaikyti. Žinoma, galvoti apie geresnį automobilį ar apie namus dar sudėtinga“, – kalbėjo pasaulio bokso čempionas E. Stanionis.
