Ekonomistai prognozuoja, kad jau balandį galime sulaukti didžiausio kainų augimo. Pasak jų, būtent šį mėnesį gali būti pasiektas infliacijos pikas. Kaip buvo aiškinama, artimiausiu metu daugiausia gali brangti maisto produktai, prognozuojamas ir paslaugų kainų kilimas. Ekspertai gyventojus ragina peržiūrėti savo vartojimo krepšelius, keisti vartojimo įpročius ir galimai net ruoštis kitai žiemai. „Kita žiema gali būti net sunkesnė nei buvo ši“, – įspėja jie.
Kainų kilimo pikas jau čia pat
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas „Delfi“ kalbėjo manantis, kad metinės infliacijos pikas turėtų būti pasiektas jau balandžio mėnesį. Jis prognozavo, kad vidutinė metinė infliacija sieks apie 15,5 proc.
„Kovo mėnesį infliacijai didžiausią įtaką darė degalų ir maisto kainų augimas ir dabar lieka tie patys du veiksniai: energetiniai ištekliai ir maistas. Maisto kainų augimas, vienareikšmiškai, nesustos. Kainų šuolis turėjo būti kovą, smarkiai brango žuvis, mėsa, bet manau, kad nors kainų augimas balandį galimai ir nebus toks didelis, jis vis tiek bus. Didžioji nežinia lieka ir dėl degalų kainos, dabar jos yra šoktelėjusios apie 20 proc. nuo vasario mėnesio“, – sakė jis.
Kalbant apie paslaugų sektorių, T. Povilauskas tikino nemanantis, kad balandį, gegužę kainos drastiškai kils. Ekonomistas teigė, kad praėjus balandžiui kainos taip stipriai augti nebeturėtų, tačiau, anot jo, infliacijos rodikliai priklausys ir nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, kiek buitiniams vartotojams augs elektros ir gamtinių dujų kaina.
„Tai – nežinomasis, kuris liepą gali duoti didžiulį impulsą mėnesinei infliacijai. Prieš porą savaičių buvo skaičiuota, kad nieko nesiimant veiksmų elektra brangtų 50 proc., o gamtinės dujos – keliais šimtais proc. Matant tokius skaičius akivaizdu, kad liepą būtų kainų šokas, bet, manau, kad tai mažai tikėtina ir nebus leidžiami tokie kainų pokyčiai, nes bus kažkoks kainų lubų įvedimas“, – svarstė jis.
Ekonomistas patarė, kad gyventojams, nerimaujantiems dėl kainų augimo, reikėtų vadovautis seniai žinoma taisykle – reikia turėti santaupų 3-6 mėn. į priekį.
„Tuo atveju būtų galima nemažinti vartojimo esant sudėtingesnėms sąlygoms. Karas Ukrainoje ir tokie pavyzdžiai būtent rodo, kodėl tai reikia daryti. Reikia planuotis savo išlaidas ir suprantama, kad žmonės taupys ant ne pirmo būtinumo paslaugų – viešasis maitinimas, kelionės, pramogos. Čia teks ir mažintis“, – sakė T. Povilauskas.
Blogiausia – priešakyje
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėdamas apie infliaciją taip pat aiškino, kad didėjančios kuro ir maisto kainos toliau pūs infliaciją.
„Tikėtina, kad kainų augimo pikas kovo mėnesį dar nebus pasiektas. Gali būti, kad jį turėsime balandį, gegužę ar net birželį, jei situacija klostysis nepalankia linkme. Tai reiškia, kad infliacijos kalnas yra aukštesnis ir bus ilgesnis. Blogiausia dar priešakyje“, – teigė jis.
Vidutinė metinė infliacija, anot ekonomisto, turėtų siekti apie 11 proc., o antroje metų pusėje – mažėti.
„Žemiau 5 proc. infliacija galės kristi tik pačiame metų gale, bet viskas gali nusikelti ir į kitus metus. Šie metai bus didelės infliacijos metai ir, tikėtina, kad visus likusius metus turėsime kainų augimą“, – teigė jis.
„O kita žiema gali būti net sunkesnė nei buvo ši“, – įspėjo Ž. Mauricas ir sakė, kad kiek vėliau Lietuva gali sulaukti ir defliacijos. Pasak jo, ateinančiais mėnesiais gali smarkiai išaugti ir paslaugų kainos.
„Tiesiog jas dabar daug kas kelia, nes pabrango elektra, kilo atlyginimai. Dar man nerimą kelia maisto kainos, kurios augs tiek dėl Ukrainos, tiek dėl didelių trąšų kainų“, – sakė jis.
Ekonomistas pataria, kad gyventojai turėtų ruoštis neišvengiamam išlaidų mažinimui.
„Reikia žiūrėti, kur išeina pinigai ir brangesnių prekių pirkti mažiau. Reikia perskirstyti krepšelį, nes jei nebus keičiami vartojimo įpročiai, žmonės tikrai stipriai gali pajausti tą kainų kilimą. Gal galima daugiau gamintis namie, vengti neapgalvotų pirkimų. Būtų džiugu, kad žmonės mažiau naudotų kuro, kuris yra brangus ir yra Rusijos rėmimas“, – patarė jis.
Ramiau – rudeniop
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozavo, kad infliacijos pikas turėtų būti pasiektas birželio – liepos mėnesiais, o po to infliacijos tempai turėtų lėtėti.
„Praktiškai tokią sparčią infliaciją, kokia yra šiuo metu, mes ją matome jau 2-3 mėnesius“, – teigė jis ir sakė, kad pirmasis argumentas, kodėl infliacija rudenį nebeturėtų taip stipriai augti, yra bazės efektas.
„Čia labai svarbu suprasti, kad šiuo metu energetikos išteklių infliacija iš dalies yra aukšta, nes praėjusių metų to paties laikotarpio energetinių išteklių infliacija buvo žema ir Statistikos departamentas padidino energetikos svorį infliacijoje. Ta pati logika galioja ir dėl infliacijos sulėtėjimo. Antrą pusmetį tai turės labai teigiamą poveikį Lietuvos infliacijai kalbant apie infliacijos tempo lėtėjimą“, – teigė jis.
Kitas svarbus aspektas, kaip tikino, yra tai, kad naftos kaina kiek vėliau turėtų trauktis ir mažėti, tačiau čia labai svarbus ir Kinijos vaidmuo, susijęs su COVID-19 situacija.
„Kinija mane neramina labiau nei naftos kainos poveikis vartojimui, nes Kinija iki šio laikosi labai griežtos pozicijos COVID-19 atžvilgiu ir jie dabar uždarė pusę Šanchajaus miesto, kuris turi labai didelį poveikį Kinijos BVP. Kadangi Kinija išdrįso uždaryti tokį svarbų miestą, reiškia, kad ateityje ji gali uždaryti ir kitas provincijas. Kinija suvartoja apie 13 proc. visų pasaulinių naftos išteklių ir yra antroje vietoje po JAV ir tai reiškia, kad pavasarį Kinijos ekonomikos būklė bus silpna, vartojimas bus silpnas, o tai naftos kainą turėtų traukti žemyn“, – sakė jis.
A. Izgorodinas prognozavo, kad maisto kainos netrukus taip pat turėtų mažėti.
„Pirmas dalykas yra tai, kad rinkos, kai prasideda toks įvykis kaip karas, greit įsivertina ir permeta galimas rizikas į pasaulines maisto kainas, kurios išaugo karo pradžioje. Dabar atsiranda naujienų, jog dalis Ukrainos ūkininkų pradėjo sėjos darbus ir, nors jie prognozuoja, kad šiais metais žemės derlius gali būti apie 50 proc. mažesnis nei pernai, jis vis tiek bus. Tai, manau, turėtų nuraminti rinkas“, – teigė ekonomistas.
A. Izgorodinas pastebėjo, kad infliaciją kelia ir augantys atlyginimai.
„Visų pirma, Rusijos ir Ukrainos karas turės poveikį mūsų ekonomikai, pramonei, statyboms, nes šie sektoriai priklausomi nuo Rytų žaliavų ir darbo jėgos, o tai reiškia, kad atlyginimų augimas nebebus toks didelis, o kitas dalykas – įmonėse nuo metų pradžios didėjo energetikos išlaidų biudžetai“, – sakė jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
