Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojų streikas yra pirmas tokio masto protestas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Padėtį „Achemoje“ ji pavadino „karo stoviu“, o jį sukūrė pats darbdavys.
I. Ruginienė tikisi, kad ateityje darbuotojai Lietuvoje aktyviau gins savo teises.
Darbdaviui atsisakant pasirašyti kolektyvinę sutartį, kuri yra pagrindinis įmonės profesinės sąjungos reikalavimas, ir žadant be sutarties didinti atlyginimus, I. Ruginienė tai vadina „blefu“.
Daugiau šia tema
„Keistas elgesys, treti metai darbuotojai maitinami žodiniais pažadais, o kai paprašome įsipareigojimo raštu, darbdavys atsisako. Tai blefas: dabar gali pažadėti bet ką, kad tik nutrauktų streiką, bet realių ketinimų nėra. Darbdavys kalba, kad atlyginimai nėra maži, bet juk juos darbuotojai uždirba kruvinu prakaitu. Logiška, kad dešimtis milijonų pelno šiai įmonei uždirbantys žmonės tikisi kažkokios grąžos, pasidalijimo“, – BNS antradienį sakė I. Ruginienė.
Anot jos, streikas yra kraštutinė priemonė, iki tol išbandžius daug kitų būdų.
„Streikas nėra tas įrankis, kuris traukiamas iš kišenės kiekvieną dieną, tai trejų metų procesas. Buvo įspėjamosios akcijos, visi įmanomi keliai išbandyti. Darbuotojų kantrybės taurė perpildyta. Darbdavys laikosi pozicijos – aš teisus, darbuotojas – kvailas, kaip pasakysiu, taip ir bus. Norisi kitokių santykių, susitarimo kultūros, bet tam reikia sėsti prie stalo, o ne žarstyti pažadus ir juos užmiršti. Darbuotojai pavargo tokiu režimu gyventi, prašo pažadus įteisinti raštu. Tai labai paprastas prašymas“, – sakė I. Ruginienė.
Anot jos, toks streikas – pirmas Lietuvos pramonėje, jis įrodo, kad darbuotojai tikrai pavargo tartis.
„Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai tikriausiai pirmas toks įvykis pramonėje. Įsivaizduokite, kiek darbuotojai turėjo būti nualinti, kad tam pasiryžtų. Mes, lietuviai, šiaip labai kantrūs, ne kokie pietiečiai, kurie šoka į gatves streikuoti po menkiausios žiežirbos. Viliuosi, kad Lietuvoje atsiras daugiau žmonių, kurie ryšis ginti savo teises“, – kalbėjo LPSK vadovė.
Ji nesiėmė prognozuoti, ar streikas „Achemoje“ gali paskatinti daugiau tokių protestų šalyje.
„Sunku pasakyti, ar tai bus pavyzdys. Darbuotojams („Achemos“ – BVNS) sunku, jie bauginami, papirkinėjami, tas stilius įmonėje yra baisus, tai karo stovis, ir tokią aplinką sukuria darbdavys“, – sakė I. Ruginienė.
Pasak LPSK pirmininkės, Lietuvoje vis dar yra nemažai didelių bendrovių, kurių darbuotojų siekiai yra ignoruojami, nors netrūksta ir pavyzdinių darbo santykių ir susitarimų, o anksčiau prie tokių pavyzdžių buvo priskiriama ir „Achema“.
„Turime tikrai gražių pavyzdžių, kai darbdavys supranta, kad reikia investuoti į darbuotoją, nes tada jis uždirba daugiau įmonei, tai labai paprasta ekonomikos pradžiamokslio taisyklė. Pati „Achema“ anksčiau buvo geras pavyzdys, gaila, kad su šia įmone atsitiko taip. Tik pastarąjį dešimtmetį ėmė blogėti. Kas atsitiko – į šį klausimą patys savininkai turi atsakyti“, – sakė I. Ruginienė.
„Achemos“ darbuotojų profsąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė antradienį ryte teigė, kad streikuoti turėtų beveik pusė visų bendrovės darbuotojų. Streiką žadama tęsti, kol darbdavys sutiks su pagrindiniu reikalavimu – pasirašyti kolektyvinę sutartį.
„Achemoje“ dirba apie 1,3 tūkst. darbuotojų, apie 37 proc. iš jų priklauso profesinei sąjungai.
Streikuoja apie 100 darbuotojų, vienas cechas neveikia
Antradienį neterminuotą streiką pradėjo apie 100 Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojų, sako įmonės vadovas Ramūnas Miliauskas. Pasak jo, dėl streiko šiuo metu neveikia vienas amonio salietros gamybos cechas, o likusi gamyba veikia.
„Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė sakė, kad pradėtas stabdyti amonio salietros gamybos cechas, bus stabdoma ir kalcio amonio salietros cecho veikla.
„Nuo ketvirtadienio tarėmės su bendrovės atstovais, susidėlioti minimalius darbuotojų kiekius, sustabdžius gamyklą, kad neįvyktų nelaimių, tačiau bendrovė prisiėmė kitą kelią, savo rizika prisiėmė sprendimą gamybos nestabdyti, protokolų nepasirašė, todėl neturime jokių susitarimų“, – žurnalistams antradienį sakė B. Daškevičienė.
„Kartoti, kad nepasirašysime sutarties ir prisiimti tokius nuostolius yra pražūtingas kelias. Visi paskutiniai sprendimai veda į niekur, labai tikiuosi, kad pavyks susitarti ir dar nepasiekus (nesustabdžius – BNS) brangiausiai kainuojančių cechų pasiekti susitarimą“, – kalbėjo ji.
Streikuojantis „Achemos“ darbuotojas Dainius Šlepetis aiškino, kad dėl streiko amonio salietros cechas turėjo būti stabdomas, nes produktas gaminamas ir iš karto turi būti kraunamas.
„Kadangi sandėliuoti nėra kur, turime stabdyti gamybą. Sustabdymas reiškia, kad produkcija neišvažiuoja klientams, amonio salietra yra surišta, kadangi žaliava yra amoniakas ir dujinis amoniakas. Kadangi yra talpykla, kuri kaupia perteklių amoniako, jei jis didės, turės nusikraudinėti į amoniako cechą. Grėsmė nekyla, bet turės nuostolių. Jei bus neišimtos dujos, kaip patys vadovai sako, kurias turi išimti iš laivo (SGD laivo „Independence“ – BNS), tai bus šiokie tokie nuostoliai“, – žurnalistams sakė D. Šlepetis.
„Faktas, kad pavojingiausias amoniako cechas, sudėtinga technologija, jį sustabdyti užima daug laiko ir paleisti. Nuostoliai tokie, kad turės deginti dujas, o tai pakankamai nepigu“, – pridūrė jis.
Pasak R. Miliausko, su profsąjungomis buvo sutarta, kad bus užtikrinta pagrindinio oro skaidymo bloko veikla, bet profsąjungos pažado netesėjo.
„Šiuo metu papildomai žmonės išvesti kiti, kurie moka įrengimus valdyti, nes oro skaidymo blokas visada turi dirbti, nesvarbu, įmonė dirba, įmonė stovi“, – teigė R. Miliauskas.
„Tiksliai negaliu pasakyti, kiek streikuoja, gal 100, gal daugiau“, – pridūrė jis.
