Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris siekė išsiaiškinti dėl žalos atlyginimo įvykus eismo įvykiui.
„Esu įmonės, kuri nuomoja automobilius direktorius. Mūsų įmonėje vaikinas išsinuomojo transporto priemonę 2 mėnesių laikotarpiui. Sudarant sutartį nuomininkas atitiko visus teisės aktų reikalavimus, keliamus motorinės transporto priemonės valdytojui. Neseniai gavome pranešimą, jog su mūsų išnuomotu automobiliu neblaivus asmuo padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, todėl mūsų įmonė yra materialiai atsakinga ir mes turime atlyginti patirtą žalą. Ar iš tiesų mūsų įmonė, kaip automobilio savininkė, turi atlyginti žalą, kurią sukėlė neblaivus transporto priemonės valdytojas?“
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civiliniai atsakovai gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įtaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą (BPK 111 straipsnio 1 dalis). Todėl kiekvienu atveju yra svarbu išsiaiškinti ar asmuo pagal įstatymus yra materialiai atsakingas už įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ar atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Svarbu pažymėti, jog įstatymas nurodo, kad atsakovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, tai yra, asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Kartu šioje situacijoje atkreiptinas dėmesys į CK 6.528 straipsnio nuostatą, pagal kurią už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, atsako nuomininkas.
Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkės nuomotojos (šiuo atveju įmonės) solidarioji atsakomybė su transporto priemonės valdytoju (nuomininku) galima tik tada, kai nuomotojas savo neteisėtais veiksmais padaro deliktą, kuriuo tam pačiam nukentėjusiam padaroma žala. Pavyzdžiui įmonė išnuomoja transporto priemonę asmeniui, kuris neturi teisės ją vairuoti ir ši aplinkybė yra žinoma. Šioje nagrinėjamoje situacijoje įmonė, sutarties pasirašymo metu, patikrino ar asmuo atitinka transporto priemonės valdytojui keliamus reikalavimus. Automobilis buvo naudojamas nuomos sutarties pagrindu, todėl įmonė niekaip negali kiekvieną kartą žinoti ir užtikrinti, kad asmuo, kuris turi teisę vairuoti, sėstų prie automobilio vairo blaivas.
Be to, Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra įtvirtinta bendroji transporto priemonių vairuotojų pareiga nevairuoti transporto priemonės neblaiviems, taigi būtent transporto priemonės vairuotojas turi pareigą nesėsti prie vairo ir nevairuoti neblaivus. Nevykdant minėtos pareigos, valdytojas privalo atlyginti asmenims žalą, patirtą dėl valdytojo neteisėtų veiksmų.
Taigi, nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – transporto priemonės nuomotojos (įmonės) neteisėtų veiksmų, įmonė nebus solidariai atsakinga už nuomininko padarytą žalą. Tokiu atveju transporto priemonės valdytojas už žalą atsakys asmeniškai.
