Aplinkos ministerija skyrė Kaunui beveik 4 milijonų eurų finansavimą iš Klimato kaitos programos. Ši suma bus paskirstyta 77 mieste veikiančioms įstaigoms, kurios atitiko Valstybės skelbto konkurso kriterijus. Lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės paskirties pastatų.
Didžiausia parama – Kaunui
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė beveik pustrečio šimto dėl finansavimo skyrimo atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose.
Praėjusią savaitę atrinkti ir patvirtinti 191 projektai, kurių bendra vertė siekia net 10 milijonų eurų. Tikimasi, kad, juos įgyvendinus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija Lietuvoje sumažės net iki 172 tūkst. tonų.
Kaip nurodo Kauno miesto savivaldybė pranešime, 40 procentų visų projektų, atitikusių programos kriterijus, sudaro Kauno miesto vaikų darželiai, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos (Poliklinika, Greitosios medicinos pagalbos stotis), vaikų globos namai.
Konkurso subsidijomis taip pat ketina pasinaudoti „Žalgirio“ arena, Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija, Tardymo izoliatorius bei pati Kauno miesto savivaldybė, numačiusi pasitelkti saulės jėgaines ant administracijos pastato stogo. Iš viso Kauno mieste esantiems objektams patvirtintas 3,99 mln. Eur finansavimas.
Investicija ateities kartoms
„Dabartinės investicijos ilgainiui atsipirks su kaupu, o tvarūs pastatai užtikrins geresnę gyvenimo kokybę kauniečiams. Visas pasaulis gręžiasi į žaliąją energetiką, tad ir Kaunas – ne išimtis. Siekiame efektyviai panaudoti atsinaujinančius išteklius, rinktis aplinkai mažiausiai kenkiančius sprendimus ir savo veikloje mažinti energijos sąnaudas bei išskiriamą CO2 kiekį.
Ant 69 Kauno mokyklų ir darželių stogų planuojame įrengti fotovoltines saulės jėgaines, kurių gaminama energija bus panaudota bendroms pastato reikmėms. Auganti kauniečių karta galės nuo pat mažumės naudotis alternatyviais energijos šaltiniais mokyklose ir taip įvertinti jų naudą. Šiuolaikinės technologijos bus pažįstamos ne tik iš vadovėlių ar pasakojimų, bet ir realios patirties“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Virš 77 Kauno pastatų įrengtų saulės elektrinių galia svyruos nuo 25 kW iki 145 kW. Iš visų jų net 71 objektas yra Kauno miesto savivaldybės žinioje. Miesto indėlis įgyvendinant kiekvieną iš projektų vidutiniškai sudarys apie 30 proc. bendros vertės.
Iš saulės šviesos generuojama elektros energija neišskiria žmogui ar aplinkai kenksmingų medžiagų, todėl šis būdas yra laikomas vienu iš gamtai draugiškiausių. Universalios saulės jėgainės nereikalauja papildomo ploto – jos integruojamos ant pastatų stogų bei sienų.
Klimato kaitos programos lėšomis finansuojama pastatų modernizacija ir investuojama į energijos vartojimo bei efektyvumo didinimą, aplinkai draugiškų technologijų – biokuro katilų, šilumos siurblių bei saulės jėgainių – įrengimą, visuomenės informavimą bei konsultavimą klimato kaitos klausimais.
Žalio miesto idėjos
Kaunas pelnytai gali būti laikomas žaliu miestu daugeliu prasmių: ne tik tuomet, kai kalbama apie „Žalgirio“ spalvas, bet ir apie palaipsniui mažinamą energijos suvartojimą pastatuose, puoselėjamus bei atnaujinamus miesto parkus, skverus bei kitas žaliąsias erdves.
Trejus metus „Like Bike“ iniciatyvą tęsianti Kauno miesto savivaldybė ir toliau skatina miestiečius naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis – dviračiais. Vis labiau populiarėja elektra varomos transporto priemonės, diegiamos naujovės viešajame transporto – atnaujinti troleibusai, perkami hibridiniai autobusai. Darnaus judumo idėjos Kaune sulaukė ir tarptautinio pripažinimo.
„Gyventojams patraukliausias yra toks miestas, kuris suteikia laisvę mėgautis visais gyvenimo centrinėje dalyje privalumais ir kuria pojūtį, lyg būtum gamtoje su ramia užuovėja nuo miesto skubos. Kaunas siekia, kad miesto paslaugų infrastruktūra, pramogų erdvės, kultūrinis gyvenimas harmoningai derėtų su buvimu arčiau gamtos. Teko girdėti užsieniečių pajuokavimų, esą keliaudamas po Kauną jauties, lyg vyktum iš vieno miško į kitą“, – tvaraus miesto paveikslą apibūdino mero pavaduotojas Andrius Palionis.
Kompaktiškumas ir orientacija į kokybinius pokyčius klimatui, sveikatingumą bei oro kokybės gerinimą ženkliai prisideda, kad su kiekviena diena miestas taptų palankesne vieta gyventi ir patogiai dirbti.
