Šiemet Kauno biudžetas sieks 375.4 mln. eurų. Lyginant su pernykščiu, jis bus beveik 50 mln. eurų (beveik 15 proc.) didesnis. Arba daugiau nei 100 milijonų eurų didesnis palyginus su 2015 metais.
Po krizės biudžetas buvo 172 mln. eurų mažesnis
Ar daug yra miesto biudžete papildomas 100 mln. eurų? Palyginimui: miesto veidą pakeitusi „Žalgirio“ arena kainavo apie 49 mln. eurų. Jos statybos įkarščio metu miesto biudžetas buvo žymiai kuklesnis. Pavyzdžiui, 2010 metų Kauno biudžetas buvo apie 203 mln. eurų arba 172 mln. eurų mažesnis nei prognozuojamas šiemet. Net įvertinus infliaciją, atlyginimų ir vartojimo kainų pokyčius, biudžeto augimas yra didelis.
Mieste nuveikta nemažai darbų, tačiau ne vienam, atidžiau pasižiūrėjusiam į miesto biudžeto eilutes, kiltų klausimas: kokia logika ir tikslais remiantis šis augimas yra paskirstomas, kokių tikslų mes siekiame iki 2022 metų ir kur esame šiandien? Kodėl didžiulį biudžetą valdanti savivaldybė kol kas nesugeba įgyvendinti didesnių projektų?
Kaip mums sekasi tapti „Konkurencingu kultūrinio ir konferencinio turizmo traukos centru“, „Šiaurės ir Baltijos regiono kultūros lyderiu“ ar „Palankiausiu verslui miestu Lietuvoje?“ Šiuos ir daugybę kitų tikslų esame įsivardinę miesto strateginiame plėtros plane iki 2022 metų.
Ką reiškia „Didysis Kaunas“?
Miesto savivaldybės tarybos ir miestiečių vertinimui pateikiamos programinės lentelės ir strateginio veiklos plano priemonės „Excel“ forma, tačiau lentelių gausybėje sunku suprasti, kas iš tiesų yra miesto plėtros prioritetai ir kaip Kaunas siekia tapti „Didžiuoju Kaunu“, apie kurį dažnai kalba miesto meras. Bent jau kalbėjo iki tol, kol pats savo egoizmu ir nedemokratiniais užmojais sukompromitavo Kauno rajono prisijungimo idėją.
Ką reiškia tas „Didysis Kaunas“? Ar tai vis ilgėjantis nebaigtų infrastruktūrinių projektų sąrašas? O gal auganti miesto biudžeto dalis, kuri skiriama „Kauno miesto pristatymui ir reklamavimui Lietuvoje“? O galbūt tai, kad visomis išgalėmis sieksime prisijungti kitas teritorijas ir tam leisime kauniečių pinigus?
Galbūt statysime naujus betoninius ir stiklinius objektus ir bandysime dirbtinai kurti įspūdį, kad Kaunas auga? Beje, Kaune praėjusiais metais iš tiesų padaugėjo gyventojų. Kodėl apie tai netrimitavo savivaldybė? Galbūt dėl to, kad dalis to padidėjimo pasiekta prievarta, o gal todėl, kad augimą didele dalimi lėmė ne sugrįžtantys profesionalai, o laikina darbininkų imigracija iš kaimyninių šalių?
Po Kauno miesto savivaldybės sprendimo rūšiuoti vaikus į „,miestiečius“ ir „kaimiečius“ daug tėvų, nenorėdami nuo šių metų mokėti daugiau už darželius, fiktyviai deklaravo savo gyvenamąją vietą Kaune. Per tris mėnesius Kauno darželius lankančių vaikų, kurių abu tėvai yra registruoti mieste, padaugėjo beveik 1.4 tūkst.
Diskusijos nereikalingos, miestiečių nuomonė nesvarbi
Miesto biudžetas nėra vien miesto vadovybės apsisprendimas, tai yra visų miestiečių sprendimas. Todėl kauniečiams trūksta aiškios miesto strategijos pristatymo ir diskusijos apie ją. Tokia diskusija būtų naudinga ir pačioje miesto taryboje. Tikrai nėra kuo didžiuotis, kad sprendimą dėl svarbiausio dokumento – biudžeto – taryba priima per dešimt minučių.
Kuomet reikia balsuoti už strateginį veiklos planą ir biudžetą, jautiesi tarsi užrištomis akimis, nes apie miesto strateginius prioritetus niekas nediskutuoja, tiesiog pateikiamos lentelės, atskiri skaičiai, projektai, rodikliai. Tiesa, komitetuose gali pasitikslinti ar paklausti atsakingų tarnautojų, bet tai ne diskusija dėl miesto prioritetų. Nėra ir tradicijos pristatyti kas buvo žadėta ir kas nuveikta praėjusiais metais.
Kaip jau minėjau, miestas turi pasirengęs strateginį plėtros planą iki 2022 metų, tačiau jį pavarčius tampa aišku, kad jis tiesiog popierius, kuris dulka lentynose ir kuriuo nelabai kas vadovaujasi. Neaišku kodėl nemažai svarbių projektų nėra įgyvendinami ir jų nėra numatyta įgyvendinti ateinančiais metais.
Kyla klausimas, ar norime laikytis duoto žodžio miestiečiams, su kuriais buvo rengtas šis strateginis planas? Nebent šis plėtros planas buvo parengtas tik dėl to, kad taip reikalauja teisės aktai.
Reikia ryžtingų sprendimų keičiant švietimo situaciją
Kelios labai svarbios sritys tiek miesto strateginiame veiklos plane, tiek biudžete nesulaukė deramo dėmesio ir finansavimo. Neabejotinai svarbiausia miestui sritis turėtų būti švietimas. Jam tradiciškai skiriame daugiau kaip 40 proc. viso biudžeto. Šiemet tam numatyta jau beveik 160 mln. eurų.
Švietimo biudžetas auga 6,7 proc., tačiau praktiškai visą augimą lemia speciali valstybės dotacija (buvęs mokinio krepšelis), kuri skiriama valstybės pedagogo darbo užmokesčiui didinti, kvalifikacijai kelti ir kt. Savivaldybė iš savo biudžeto papildomai finansuos švietimo pagalbos specialistus. Tai geras žingsnis, bet to tikrai nepakanka.
Viena pagrindinių problemų tiek Kaune, tiek Lietuvoje yra stiprių mokyklų vadovų trūkumas. Šiuo metu Kauno mieste yra ieškoma apie 30 švietimo įstaigų vadovų. Specialistams trūksta motyvacijos pretenduoti į šią atsakingą poziciją. Viena iš susidariusios situacijos priežasčių – nemotyvuojantis darbo užmokestis, kuris neatitinka šiai pozicijai tenkančios atsakomybės.
Vidutinis mokyklos direktoriaus darbo užmokestis Kauno mieste – 2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių (bruto). Aukščiausią kvalifikaciją turintis mokytojas gali gauti panašų atlygį. Tai nemotyvuoja pedagogų pretenduoti į mokyklos direktoriaus pareigybę. Todėl būtina svarstyti mokyklų vadovų atlygio didinimą.
Kiek tam reikėtų lėšų? Apie 240 tūkst. eurų per metus. Daug tai ar mažai? Palyginimui: šių metų savivaldybės biudžete vien miesto pristatymui ir reklamavimui Lietuvoje skirta 450 tūkst. eurų.
Pelenės vardas – Kultūra
Antra sritis, kuri sulaukia tikrai nepakankamai dėmesio – kultūra. Bet dabar Kaune jau tampa nepadoru kalbėti apie kultūrą, nes dauguma suvokia, kad šiuo metu miesto vadovams tai nėra prioritetas.
Kodėl taip sakau? Atmetus švietimo ir socialinės apsaugos sričiai skiriamą biudžeto dalį, kurios didelę dalį sudaro valstybės dotacija, Kauno miesto savivaldybė prioritetą teikia infrastruktūros ir ūkio projektams bei bendrosioms paslaugoms finansuoti.
Kaip manote, kuri sritis mažiausiai pajus, kad miesto piniginė pučiasi? Deja, bet tai yra kultūra, kuriai suplanuotas tik 2,9 proc. lėšų didėjimas, kurį finansuoja ne savivaldybė, o valstybė skirdama „Europos kultūros sostinei 2022” valstybės dotaciją.
Užtenka paminėti, kad po beveik 7 metų darbo savo veiklą Kaune nutraukia viena progresyviausių meno galerijų ne vien Laikinojoje sostinėje, bet ir visoje Lietuvoje – galerija POST. Per tą laiką galerija pristatė šimtus šiuolaikinės kultūros projektų, juose sudalyvavo daugybė menininkų iš įvairių pasaulio šalių, pritraukta tūkstančiai lankytojų. Menininkai sako, jog jiems skaudu, kad miestas randa lėšų įvairiems kičiniams ir komerciniams projektams, bet paramos profesionaliam, nepriklausomam ir šiuolaikiniam menui neatsiranda.
Pavyzdžiui, kultūros srityje buvo numatyta iki 2022 metų pastatyti kongresų ir konferencijų rūmus, plėtoti erdves scenos menams, įkurti daugiafunkcinį menų centrą, menų inkubatorių, Pelėdų kalno kūrybinį klasterį, kt. Deja, M. K. Čiurlionio koncertų rūmai nebus pastatyti per ateinančius trejus metus, nes net ir techninis projektas nėra suplanuotas. Kitų minėtų priemonių išvis nėra artimiausiuose planuose. Vėluoja Romuvos kino teatro rekonstrukcija, nepradėtas Dainų slėnio projektas, iki šiol nežinoma koks turinys bus Mokslo saloje.
Čia vėl norisi priminti: per 5 metus miesto biudžetas išaugo daugiau nei 100 mln. eurų. Kaunas kaip UNESCO Dizaino miestas (taip numatyta Kauno miesto kultūros strategijoje iki 2027 metų) neturi nė vienos vietos tinkamos dizainui, su dizainu susijusioms kūrybinių industrijų veikloms. Nėra veiksmų plano, kaip šį vardą panaudoti, kaip dirbti tinkle, kokią bendru sektoriaus sutikimu dizaino sritį ar pramonę akcentuoti.
Daug muziejų turintis miestas iki šiol neturi profesionalios, lanksčios ir pasaulinius standartus atitinkančios šiuolaikinio kultūros/meno centro erdvės. Šiems darbams įgyvendinti mūsų Centrinio pašto pastatas yra puikiai tinkanti vieta, deja, savivaldybei šis unikalus architektūros paminklas yra neįdomus ir ji nėra linkusi įdėti pastangų ir laiko šiose erdvėse įkurdinti kultūros žmones bei įgyvendinti kažką unikalaus ir kitokio.
Sritys, kuriose yra kur pasitempti
Strateginiame plėtros plane iki 2022 metų yra suplanuotos kelios, mano manymu, Kauno miestui labai svarbios priemonės, susijusios su Kauno išskirtinių kompetencijų ir intelektualinių išteklių žemėlapių parengimu, partnerystės tinklų tarp verslo, aukštųjų mokyklų ir savivaldybės sukūrimu, bendru turimų išteklių panaudojimu kuriant inovacijas, neformalaus ugdymo formalizavimo sistemos Kauno mieste sukūrimu.
Šios priemonės tikriausiai nepareikalautų daug išteklių, bet jos yra ypatingai svarbios siekiant pritraukti investuotojus. Jos svarbios, jeigu mes matome Kauną kaip aukštą pridėtinę vertę prioritetinėse ekonomikos srityse kuriantį miestą.
Neseniai „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas ir „Kaunas In“ verslo skyriaus vadovas Tadas Stankevičius įvardino kelias svarbias sritis, kuriose Kaunui reikia pasitempti – pasiekiamumas oru, tarptautiškumas ir minkštieji įgūdžiai, pavyzdžiui, inžinieriai privalo mokėti užsienio kalbas.
Šių tikslų galime pasiekti tik skatindami bendradarbiavimą tarp aukštųjų mokyklų, ragindami universitetus pasiūlyti rinkai rimtas perkvalifikavimo galimybes, kad aukštąjį mokslą baigęs žmogus galėtų įgyti antrą kvalifikaciją, pavyzdžiui, IT srityje, arba patobulinti užsienio kalbų žinias. Šių veiklų aš pasigendu tiek miesto planuose, tiek veiksmuose.
Stipriai mažėja finansavimas bendruomenių iniciatyvoms
Sunku suprasti, kodėl miesto bendruomenės sulaukia tiek mažai savivaldybės dėmesio, juk visi suprantame, kad kuo stipresnės mūsų bendruomenės, tuo stipresnė mūsų savivalda. Bendruomenės jau ir šiandien sprendžia daugelį miesto problemų – rengia koncertus, šventes, dirba su vyresniais žmonėmis ir vaikais. Tai padeda spręsti daugelį socialinių klausimų – vienišumo, ypatingai vyresnių žmonių tarpe, švietimo, vaikų priežiūros ir kt.
Ypatingai mažai dėmesio ir lėšų šiais metais yra skiriama bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų iniciatyvoms. Iš pirmo žvilgsnio programos „Skatinti ir ugdyti gyventojų bendruomeniškumą“ biudžetas tikrai įspūdingas – apie 3 mln. eurų. Nežinia, kodėl prie bendruomenių iniciatyvų yra priskirtas Kauno sporto halės rekonstrukcijos projektas. Taigi atėmus halės rekonstrukcijai skirtas lėšas (apie 2,9 mln. eurų), lieka tik 62 tūkst. eurų.
Iš jų nevyriausybinių organizacijų ir miesto bendruomenių iniciatyvoms skiriama 40 tūkst. eurų. Seniūnijų darbui su bendruomenėmis, seniūnijų problemoms spręsti iš viso skiriama 22 tūkst. eurų. Suma kiekvienai seniūnijai sumažinta nuo 10 iki 2 tūkst. eurų, o dar prieš kelis metus šis finansavimas siekė po 60 tūkst. eurų seniūnijai.
Kaunas auga ir tvarkosi, tačiau kauniečių nuomonė šiame procese yra mažai girdima. Labai tikiuosi, kad ateityje sulauksime platesnės diskusijos dėl miesto plėtros prioritetų ir svarbiausių projektų. Deja, kol kas panašu, kad „Didžiajam Kaunui“ statyti užtenka vieno žmogaus nuomonės.
Jurgita Šiugždinienė yra Kauno miesto savivaldybės TS-LKD frakcijos narė. Publikacijos užsakymo nr. 200306
