1949 m. Augsburge buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė. Minint 70 metų sukaktį, 2019-ieji tituluoti Pasaulio lietuvių metais. Pateikiame 10 įdomybių apie mūsų tautiečius, išsibarsčiusius po visą pasaulį.
[galerija kiek=”4″]
1. Anot „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“, XXI a. pradžioje pasaulyje gyveno daugiau kaip 4 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų. Už tėvynės ribų daugiausiai jų gyvena Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje, Airijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Kanadoje, Vokietijoje, JAV, Latvijoje ir Norvegijoje.
2. Projekto „Migracija skaičiais“ duomenimis, 1990 m. Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių, 2018-aisiais – 2,8 mln. žmonių.
3. Įsitvirtinę užsienyje, pasaulio lietuviai stengėsi padėti likusiesiems Lietuvoje. Istorikas dr. Mindaugas Balkus leidinyje „Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas tarpukario kultūroje“ (2014 m., p. 215) pažymėjo, kad XIX a. pab. – XX a. pr. kone didžiausia lietuvių diaspora susitelkė JAV. Išvykėliai palaikė stiprius ryšius su tėvyne, itin padėjo jai pirmaisiais nepriklausomybės metais. „Lietuvą pasiekė jų teikiama finansinė parama (grynieji pinigai, paskolų „bonai“, investicijos į Lietuvos ūkį ir kt.), išeivių lobistai stengėsi Lietuvos atžvilgiu teigiamai paveikti JAV politikus (kampanija už Lietuvos pripažinimą de jure) bei JAV visuomenę apskritai“, – rašė Remigijus Misiūnas leidinyje „Informacinių kovų kryžkelėse: JAV lietuvių informacinės kovos XIX a. pabaigoje – 1922 m.“ (2004 m., p. 280-281).
4. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu laikinojoje sostinėje įvyko itin svarbus renginys, skirtas sutelkti pasaulio lietuvius. 1935 m. rugpjūčio 11–18 d. Kaune surengtas pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas. Kauno gatvėse jautėsi šventiška nuotaika: plevėsavo trispalvės, vyko iškilmės. Pirmiausia šventės dalyviai išklausė Prezidento Antano Smetonos sveikinimų valstybės teatre, paskui Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelyje padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo. Kongrese dalyvavo 105 delegatai iš įvairių šalių: JAV, Kanados, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Latvijos.
„Per šešias dienas trukusią šventę Čiurlionio galerijoje ir Vytauto Didžiojo universiteto rūmuose buvo atidarytos keturios meno parodos, Nemune surengtas baidarių paradas. Kauno Aleksoto oro uoste savo pasirodymus surengė kariuomenė ir šauliai. Taip pat vyko sporto žaidynės, kuriose dalyvavo viso pasaulio lietuvių sportininkai. Kongreso posėdžių metu buvo išrinktas Pasaulio lietuvių kongreso prezidiumas, spręsti bendradarbiavimo klausimai tarp Lietuvos ir užsienio lietuvių“ – informavo Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra.
5. 1937-1940 m. Kaune leistas Pasaulio lietuvių sąjungos laikraštis „Pasaulio lietuvis“ (redaktorius Rapolas Skipitis), kaip užsibrėžta, turėjęs sutelkti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Pirmajame „Pasaulio lietuvio“ numeryje (1937 m. lapkričio 15 d.) rašoma, kad leidinys ragins gerai mokėti lietuvių kalbą, kuo dažniau lankyti tėvynę Lietuvą, steigti lietuviškas mokyklas, kurti lietuviškas kultūrines ir ekonomines organizacijas, leisti lietuviškus laikraščius bei padėti vieni kitiems įsikurti svečioje šalyje. Ryšį su Lietuva palaikyti, pasak leidinio, bus siekiama organizuojant ekskursijas į Lietuvą, suteikiant galimybę pasaulio lietuviams studijuoti Lietuvoje bei svečiose šalyse organizuojant „planingą lietuviškų kolonijų kūrimą“.
Laikraštyje buvo informuojama, kad 1937 m. už Lietuvos ribų gyveno beveik 1 mln. lietuvių: JAV gyveno apie 650 tūkst. lietuvių, tuometinėje Sovietų respublikoje – daugiau kaip 40 tūkst., Vokietijoje – apie 40 tūkst., Brazilijoje – apie 35 tūkst., Latvijoje – apie 30 tūkst., Argentinoje – apie 30 tūkst., D. Britanijoje – apie 30 tūkst., Kanadoje – daugiau kaip 10 tūkst., nemažai lietuvių tuomet gyveno ir Urugvajuje, V. Europoje, Australijoje, P. Afrikoje, Kuboje, Meksikoje, Mandžiūrijoje ir Kinijoje.
Nuo 1963 m. leidinys „Pasaulio lietuvis“ vėl pasiekia po pasaulį išsisklaidžiusius tautiečius.
6. 1937 m. buvo populiarios užsienio lietuvių ekskursijos į Lietuvą. Net 64 žmonės liepos 18 d. į Kauno stotį atvyko iš Škotijos. Jie apžiūrėjo žymesnes miesto vietas, o susipažinimo arbatėlę išgėrė „Metropolio” restorane. Vėliau ekskursantai išsiskirstė po kaimus, kur lankė savo giminaičius. Viešnagė truko 2 mėnesius. „Pasaulio lietuvis“ (1937 m., nr.1) rašė, kad prieš iškeliaudami lietuviai Kaune pagerbė Nežinomo kareivio kapą ir prie jo padėjo vainiką su užrašu: „Lietuvos didvyriams – Škotijos lietuviai“.
1937 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvoje apsilankė Anglijoje gimę ir augę lietuviai. Anot „Pasaulio lietuvio”, tai buvo pirmoji užsienyje gimusio jaunimo ekskursija į Lietuvą. Kauno stotyje ekskursantus pasitiko Draugija užsienio lietuviams remti, Kūno kultūros rūmų atstovai su Karo muziejaus orkestru. Dalyviai padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo, prie Karo muziejaus stebėjo vėliavų nuleidimo ceremoniją, klausėsi Laisvės varpo. Vėliau dalyviai aplankė Pažaislio vienuolyną, Kūno kultūros rūmus, sporto aikštes, keliavo į Lietuvos pajūrį, svečiavosi pas giminaičius.
7. Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Kaune, Žaliakalnyje, susiformavo keli kvartalai, kuriuos apgyvendino sugrįžę emigrantai: „Brazilka“ (sugrįžusieji iš Brazilijos) ir „Argentinka“ (sugrįžusieji iš Argentinos).
Skurdus „Brazilkos“ kvartalas taip pavadintas, nes jame apie 1929 m. ėmė kurtis iš Brazilijos sugrįžę ten dirbę lietuviai. Anot archyvų, į „Brazilką“ kraustėsi Pietų Amerikos kavos plantacijose neįsitvirtinę emigrantai. Kvartalas tarpukariu priminė Brazilijos favelą: namai čia statyti iš rąstų, lentų, kartono ir visko, ką turėjo. Namuose nebuvo vandens, elektros. Gyventojai šia pat turėjo tvartus, augino kiaules, ožkas.
XX a. 3 deš. kartu su „Brazilka“ susiformavo ir dar vienas varguomenės kvartalas „Argentinka“, tiesa, jame apsigyveno labiau pasiturintys žmonės. „Brazilkoje“ namai dažniausiai buvo iš kambario ir virtuvės, kai kurių kambarių plotas 6 – 8 kv. m, ten gyvendavo 7 – 10 žmonių, o „Argentinkoje“ namai buvo didesni: gyv. plotas užėmė 30 – 60 kv. m.
8. 1949 m. birželio 14 d. Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIK) paskelbė „Lietuvių Chartą“. Šiuo dokumentu Pasaulio Lietuvių Bendruomenė jungia visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius ir siekia išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvybę: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas ir remia Nepriklausomą Lietuvos valstybę.
9. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) vadinamas Pasaulio lietuvių universitetu, nes vykdo aktyvią veiklą, skirtą lietuvių diasporai, skatina puoselėti lietuvišką tapatybę. VDU buvo atkurtas ir gyvuoja pasaulio lietuvių, tokių kaip Algirdas Avižienis, Bronius Vaškelis, Valdas Adamkus, Kęstutis Skrupskelis, Adolfas Damušis ir kt. pastangų dėka. Šiame universitete sudaryta galimybė studijuoti pasaulio lietuviams, ypač besigilinantiems į lietuvių kalbą, literatūrą, tautosaką, Lietuvos istoriją.
10. Lietuvos diasporą sudaro apie 1,3 mln. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, gyvenančių už geografinių Lietuvos ribų. Juos vienija Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga. Šiuo metu lietuvių bendruomenės įsikūrusios 47-iose šalyse.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunas: laikinosios sostinės atminties metai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
