Į Kauną atkeliavo paroda, pristatanti optimizmo architektūrą. Rugsėjo 13 d. ji įsitaisė Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje ir laukia lankytojų dėmesio.
Tarpukario Kauno moderniąją architektūrą pristatanti paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ pasakoja apie politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris, anot organizatorių, buvo būdingas naujai susikūrusių ar atsikūrusių valstybių sostinėms.
Parodą inicijavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir kuravo architektūros ir meno istorikai dr. Marija Drėmaitė (Vilniaus universitetas), prof. Giedrė Jankevičiūtė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir dr. Vaidas Petrulis (Kauno technologijos institutas).
Modernizmo paroda viename garsiausių modernizmo pastatų
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis džiaugėsi, kad paroda atkeliavo į šį muziejų, kuris irgi atkartoja modernizmo stilių.
„Vertinga, kad prieš parodą lankytojai galėjo dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Modernizmas ateičiai“, o iš jos tiesiai pakliuvo į vieną žymiausių modernizmo pastatų – Nacionalinį M. K. Čiurlionio muziejų, galėjo jį apžiūrėti, ypač išskirtinę muziejaus auditoriją, kuri iš lauko primena karūną. Be to, neseniai „Pieno centre“ atidaryta V. Landsbergio-Žemkalnio paroda, kur eskponuojama modernizmo architektūra. Kaunas tiesiog apstus modernizmo. (…) Ką apie modernizmo stilių pagalvotų pats M. K. Čiurlionis (1875-1911 m.)? Manau, kad įvertintų ne taip blogai, nes jis pats naudojo modernias priemones: turėjo „Kodak“ fotoaparatą ir fotografavo, žiūrėjo filmus, buvo labai atviras“, – sakė O. Daugelis.
Instaliacija primena namą
Muziejuje išvysite instaliaciją, primenančią metaforinį Kauno namą užapvalintu kraštu ir apskritu langu (architektai Ieva Cicėnaitė ir Matas Šiupšinskas). Instaliacija suskirstyta į tris dalis: išorinėje pasitinka 5 min. trukmės edukacinis filmas, paaiškinantis Kauno fenomeno susiformavimą ir tęstinumą (filmo kūrėjai prodiuserė Svetlana Gužauskienė ir žurnalistė Jurgė Pridotkaitė, operatorius Rytis Titas ir animatorius Vytautas Aukščiūnas); kitoje instaliacijos pusėje pateiktas 5,5 m ilgio ir 2 m aukščio Kauno naujamiesčio planas (autorė architektė, grafikė Vika Pranaitytė) su penkių pastatų maketais (aut. Jomantas Padgurskas) ir trumpais videofilmais.
Išskirtas penketukas: Vytauto Didžiojo muziejus, Prisikėlimo bažnyčia, Karininkų ramovė, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Centrinis paštas, tarsi įkūnijantys nepriklausomos Lietuvos tapatybę.
Vidinėje ekspozicijos dalyje esančiose nuotraukose ir brėžinių kopijose išvysite naujos funkcijos pastatus.
Parodą papildo meniniai darbai
Parodą papildo du autoriniai meniniai darbai. Dailininkas ir dizaineris Liudas Parulskis, bendradarbiaudamas su architektūros istoriku Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu sukūrė komikso stiliaus paveikslą, vaizduojantį, kaip tarpukariu buvo įsivaizduojamas ateities Kaunas. „Miestiečių vizijose, kurios buvo publikuotos to meto spaudoje, netrūko dangoraižių, didingų paminklų, egzotiškų augalų ir technologinių naujovių“, – rašoma apie parodą išplatintame pranešime.
Skulptorius Lukas Šiupšinskas sukūrė skulptūrinį eksponatą „Paliesk modernistinį Kauną“, kurį, esą, galima pavadinti miesto archeologija.
Būtina pastatus pamatyti gyvai
Tarpukariu Kaunui būnant Lietuvos Respublikos sostine miestas neatpažįstamai pasikeitė: per mažiau kaip 20 metų buvo pastatyta 12 tūkst. naujų pastatų, tarp jų daug visuomeninių/reprezentatyvių, gyventojų skaičius išaugo nuo 90 tūkst. iki 155 tūkst., įvestas vandentiekis, įrengta kanalizacija, išasfaltuotos gatvės, pradėjo kursuoti viešasis transportas ir kt. Kaunas tapo europietiška sostine.
Kauno modernizmas buvo įvertintas tarptautiniu mastu: 2015 m. Kauno 1919–1939 m. architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas, Kaunas kandidatuoja būti įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Anot O. Daugelio, būtina parodoje akcentuojamus modernius pastatus išvysti ne tik nuotraukose, bet ir gyvai. „Džiugu, kad paroda atkeliavo ir į Kauną, tačiau dar svarbiau nuotraukose įamžintus tarpukario perlus išvysti ir gyvai“, – rekomendavo O. Daugelis.
Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunas: istoriniais valstybingumo pėdsakais“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
