Portalas „Kas vyksta Kaune“ jungiasi prie žiniasklaidos iniciatyvos „Neleisk skriausti vaiko!“, kurios tikslas paskatinti visuomenės nepakantumą smurtui, raginti būti atsakingu ir neslėpti informacijos, jei kyla įtarimų, kad vaikas yra skriaudžiamas.
Portalas skatins nebūti abejingiems
Noras sujungti žiniasklaidos jėgas, kad pradėtų keisti visuomenės požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje ir žmonių, kurie tiesiog nenori „kištis“ į svetimos šeimos reikalus, nuostatas, kilo žinomai žurnalistei Rūtai Mikelkevičiūtei, kuri pakvietė kolegas ieškoti būdo „pramušti“ tylos situaciją.
„Žiniasklaida yra galinga jėga, jei visi vieningai pradėsime raginti žmones pranešti apie prieš savo vaikus ar globotinius smurtaujančius suaugusiuosius, tikiu, kad situacija ims keistis. Nes pareigūnai patirs spaudimą ir turės atlikti darbą iki galo – ieškos sprendimo kaip padėti vaikui, o ne užglaistyti situaciją“, – mūsų portalui sakė Rūta Mikelkevičiutė. Žinoma laidų vedėja labai nudžiugo gavusi ir portalo žinutę, kad „Kas vyksta Kaune“ taip pat pritaria šiai akcijai ir sieks rengti publikacijas, skatinančias atsakingai reaguoti, kai aplinkoje pastebimi smurto prieš vaikus atvejai. Rūta pasidžiaugė, kad prie šios iniciatyvos nuo sekmadienio jau prisijungė nemažai ir kitų nacionalinių kanalų.
„Mūsų naujienas seka, skaito ir jomis feisbuke dalinasi daugiau kaip 170 tūkstančių profilio sekėjų bendruomenė. Labai raginame visus, kurie turi žinių apie smurtą prieš vaikus kuo skubiau apie tai informuoti pareigūnus. Pritariame, kad tokios informacijos slėpimas – tolygus bendradarbiavimui su smurtautoju. Suprantame, kad kartais yra nedrąsu „įskųsti“ kaimyną, draugą ar artimesnį šeimos narį, bet supraskime – tai ir vėl gali kažkuriam vaikui kainuoti gyvybę. Turime būti įsitraukę bendruomenės nariai, tokie ir yra dauguma mūsų skaitytojų“, – teigė skaitomiausio Kauno naujienų portalo redaktorius Vaidas Pilkauskas.
Kiekvieną mėnesį portalą skaito daugiau kaip 350 tūkst. unikalių skaitytojų auditorija.
Jei žinai – netylėk!
Istorijos apie mušamas, luošinamus, žeminamus vaikus tapo tokios įprastos, kad jos beveik nebesujaudina.
Įvykus tragedijai neretai paaiškėja, kad kaimynai, pedagogai žinojo apie skriaudžiamą vaiką, tačiau apie tai nepranešė. Neretais atvejais aiškinantis smurto prieš vaikus nusikaltimus savo darbo neatlieka teisėsauga, tam kelio neužkerta vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai.
Panašiai nutiko ir prieš savaitę, kuomet Lietuva neapsaugojo dar vieno vaiko – savo namuose Kėdainiuose mirtinai sumuštas keturmetis Matas. Įtariama, kad berniuko budelis – su jo motina kartu viename bute gyvenęs patėvis, kuris, kaip paaiškėjo jau po berniuko mirties, ne kartą skriaudė mažametį ir prieš tai. Tik dabar pradėjo aiškėti, kad apie žiaurų vyro elgesį su vaiku ir jo motina, buvo informuoti ir pareigūnai, žinojo darželio darbuotojos ir net kaimynai, pagaliau prabilę tik po vaiko mirties. Dar siaubingiau, kad istorija buvo žinoma ir vaiko motinos artimiesiems – motinai ir močiutei. Pastarosios slėpė tiesą, melavo pačios ir galiausiai tai nekaltam vaikui kainavo gyvybę. Prieš metus Kėdainių rajone, Saviečiuose įvyko kita ne mažiau kraupi istorija, kuomet tėvas, neva paragintas vaikų motinos, į šulinį įmetė du kūdikius.
Apie tai, kad į Kauno klinikas nuolat atvežami tėvų sumušti vaikai ne kartą viešai yra pasisakęs ir Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas. Jo teigimu, baisiausia, kad medikai dažnai bejėgiai įrodyti, kad vaikas nukentėjo dėl artimųjų smurto ir jiems išgydytą ligoniuką tenka atiduoti į tas pačias žudikiškas smurtautojo suaugusiojo rankas.
Kaip reaguoti į smurtą prieš vaikus
Tačiau mes patys galime pasiekti, kad Mato istorija nepasikartotų.
Reaguok, jei: naktį kieme pamatai vienišą mažametį; girdi vaiko klyksmą kaimyno bute; vaikas ateina į darželį ar mokyklą su mėlynėmis; moteris šaukia ir purto mažylį parduotuvėje; laiptinėje sėdintis vaikas nenori eiti namo; kaimynų vaikas prašinėja maisto; vaikas prasitaria, kad tėvelis jį nederamai liečia; akivaizdžiai girti tėvai vedasi vaiką; vaikų turinti mama vaikšto su mėlyne paakyje ir visais kitais atvejais, kai įtari, kad šis vaikas yra skriaudžimas.
Matai smurtą – netylėk, skambink 112 – galbūt būten Tu išgelbėsi šio vaiko gyvybę!
1995 m. Lietuvos Seimas ratifikavo Vaiko teisių konvenciją, tačiau iki šiol įstatymu neuždraudė fizinių bausmių prieš vaikus. Prieš porą savaičių Seimas dar kartą atidėjo įstatymo, kuris uždraustų bet kokį smurtą prieš vaiką, svarstymą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisose siūloma nustatyti, kad visų formų – fizinis, emocinis, seksualinis – smurtas prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes, yra draudžiamas. Kaip smurtas būtų apibrėžiama ir nepriežiūra – nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ar orumui.
Seimas šio klausimo svarstyme padarė pertrauką ir prie pataisų žadėjo grįžti kovą, tačiau po tragedijos Kėdainiuose, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų vasarį žadama imtis neeilinėje sesijoje.
Sieks parodyti daugiau gerųjų pavyzdžių
Dar viena tema, kuriai taip pat ketinama skirti nemažai dėmesio – tai realūs veiksmai, ką daryti, kuomet pareigūnai atlieka savo darbą ir paima vaiką iš smurtinės aplinkos. Atsakingų institucijų teigimu, šiuo metu vaikų, kuriuos galbūt reiktų paimti iš jiems nepalankios gyvenimui aplinkos gali būti iki 25 tūkst. Tačiau valstybė, panašu, kol kas neturi plano, ką daryti su šiais vaikais, kaip jais tinkamai pasirūpinti.
„Jau antrus metus portalas bendradarbiauja su Kauno vaikų gerovės centru „Pastogė“, kurie kreipėsi į portalą su prašymu kviesti žmones tapti laikinaisiais globėjais, nuolatiniais globėjais arba įtėviais. Šiuo metu tokių žmonių labai trūksta“, – sako portale dirbanti žurnalistė Skirmantė Javaitytė. Prieš šv. Kalėdas ji parengė interviu su Kaune gyvenančia globėjų Kirielių šeima, kuri šiuo metu augina 2 vaikus, vienas jų – laikinai globojamas. Jauna šeima prasitarė, kad ateitį įsivaizduoja apsupti vaikų, jų planuose ir įsivaikinimas.
S. Javaitytė norėtų parengti ir daugiau tokio pobūdžio pasakojimų apie sėkmingą, nesavanaudišką, įkvepiančią patirtį, kuomet vaikus augina ne biologiniai tėvai. Portalas prašo visų skaitytojų, kurie žino apie tokius teigiamus Kaune ar apylinkėse gyvenančių šeimų pavyzdžius, pasidalinti šia informacija adresu [email protected].
„Gerus darbus darantys žmonės dažnai nori išlikti kuklūs, tačiau šiuo atveju reiktų netylėti, galbūt jūsų patirtis padės surasti naujus, saugius, jaukius namus jų neturinčiam ar skriaudžiamam vaikui“, – sako S. Javaitytė.
