Lietuvos bankui įvedus naujovę dėl pagrindinės sąskaitos būtinųjų paslaugų krepšelio mokesčio, komerciniai bankai perdėliojo klientams taikomų mokesčių kainodarą. Dalis – galės džiaugtis naujais pasiūlymais, kitiems – naujos sąlygos kelia abejonių.
Lietuvos banko sprendimu iki šių metų vasario 1 d. bankai ir kredito unijos privalo pasiūlyti pagrindinės mokėjimo sąskaitos su būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis planą. Kartu nustatyta maksimalios kainos riba – 1,5 eur (socialiai remtiniems asmenims – 0,75 eur).
Komerciniai bankai jau prieš naujo reikalavimo įsigaliojimą suskubo įvesti įvairius planus, kurie už tam tikrą kainą suteikė galimybę nemokamai pasinaudoti tam tikromis bankinėmis paslaugomis.
Tiesa, Lietuvos banko sprendimas turėjo ir šalutinį poveikį – peržiūrėję savo kainodarą bankai atsisakė pinigų įskaitymo mokesčio, kuris buvo taikomas klientams, kai jiems pervedamos lėšos iš kitų bankų.
Iš kitos pusės sąskaitas bankuose turintys ir minimaliai jais besinaudojantys klientai pajus kitą – naują neišvengiamą mokestį.
Pavyzdžiui, jei esate „Swedbank“ klientas ir pinigus laikote šio banko sąskaitoje, bet su kortele susieta sąskaita naudojatės tik atsiskaitydami kortele parduotuvėse, o internetinėmis paslaugomis (pervedimais, mokėjimais) nesinaudojate, jums nuo šių metų sausio 1 d. bus pradėtas taikyti 0,7 eur/mėn. kasdienių paslaugų taikymo mokestis.
Tiesa, jei turite daugiau einamųjų sąskaitų, mokestis taikomas kiekvienai sąskaitai atskirai.
Panašiai kainodarą perdėliojo ir kiti komerciniai bankai.
Kainodaros pasikeitimai „Swedbank“ įsigaliojo nuo šių metų sausio 1 d.
Kaip aiškino „Swedbank“ Lietuvoje atstovas spaudai Saulius Abraškevičius, šio banko klientai paslaugų planus gali užsisakyti nuo pernai gruodžio, o Lietuvos banko patvirtintą Pagrindinės sąskaitos krepšelį galės užsisakyti nuo vasario. Nuo gruodžio siūloma planų kaina – 1,7 eur arba 2,9 eur per mėnesį.
Paklaustas dėl paslaugų plano nepasirinkusius klientus, kuriems bus pritaikytas 0,7 eur/mėn. mokestis, S. Abraškevičius nurodė, kad, pavyzdžiui, kredito kortelių sąskaitoms šis mokestis netaikomas, kaip ir indėlių sąskaitoms.
„Jis mokamas tik už einamąsias sąskaitas nepriklausomai nuo to, ar tokia sąskaita yra susieta su debeto kortele. Pasirinkus paslaugų planą, mokamas vienas fiksuotas mėnesio mokestis nepriklausomai nuo to, kiek einamųjų sąskaitų turi klientas. Kredito kortelės į paslaugų planus nėra įtrauktos, joms yra taikomi atskiri įkainiai“, – kalbėjo jis.
Iki šių metų pradžioje įsigaliojusios naujos kainodaros „Swedbank“ sąskaitoms, nesusietoms su mokėjimo kortele, buvo taikomas 0,87 eur ketvirtinis mokestis (0,29 eur mėnesiui).
Nuo vasario 1 d. „Swedbank” pasiūlys ir būtiniausių paslaugų planą, kurio kaina Lietuvos banko sprendimu negalės viršyti 1,5 eur.
Įveda tokį patį 0,7 eur mokestį
SEB bankas privatiems klientams jau kuris laikas siūlo galimybę pasirinkti tam tikrą paslaugų kiekį nemokamai suteikiančius planus. Naują kainodarą klientams bankas įves nuo vasario 1d.
Dabar klientai gali naudotis dviem planais – vieno kaina 1,8 eur, daugiau nemokamai paslaugų suteikiančio – 2,5 eur. Nuo vasario planų kaina atitinkamai mažinama iki 1 eur/mėn. (senjorams – 0,7 eur, jaunimas – 0,5 eur) ir 2,5 eur/mėn.
Nuo vasario 1 d. SEB banko klientai galės pasirinkti ir Lietuvos banko patvirtintą pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugų krepšelį – 1,5 eur/mėn.
Kaip aiškino SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis įvedamas, kaip ir „Swedbank“ banke, minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis. Motyvuojama, kad jį įvedus nebeliks atskirų dviejų mokesčių: sąskaitos tvarkymo mokesčio ir mokesčio už lėšų eurais įskaitymą. Vietoj jų bus taikomas 0,7 eur/mėn. banko paslaugų mokestis.
„Paslaugų planą pasirinkę asmenys šio mokesčio nemokės“, – pridėjo banko atstovas.
Pasak jo, iki vasario pradžios klientai moka atskirą sąskaitos tvarkymo mokestį (0,29 eur) ir mokėdavo už kiekvieną lėšų įskaitymą į savo sąskaitą iš kito banko (0,41 eur).
Taigi, jei anksčiau klientas mokėdavo 0,29 eur mokestį, bet į sąskaitą negaudavo ir ateityje nežada gauti jokių lėšų iš kitų bankų, jam už sąskaitą nuo vasario 1 d. reikės mokėti 0,7 eur/mėn. mokestį.
Jau turi pasiūlymą ir už 1,5 eur
Vienas didžiųjų bankų DNB taip pat paslaugų krepšelius pasiūlė dar nelaukiant Lietuvos banko sprendimo įsigaliojimo dėl pagrindinių paslaugų krepšelio reikalavimo. Klientams nauji planai pasiūlyti nuo lapkričio 1 d.
Tiesa, kaip pastebi DNB banko atstovas spaudai Valdas Lopeta, iš pradžių kasdienio krepšelio kaina buvo 1,8 euro per mėnesį, o Lietuvos bankui paskelbus rekomenduojamą bazinio krepšelio kainą, ji sumažinta iki 1,5 eur/mėn.
„Anksčiau krepšelių neturėjome, klientai už paslaugas mokėjo atskirai pagal įprastinius kainoraščius“, – aiškino banko atstovas.
Jokio paslaugų krepšelio nepasirinkusiam klientui, kaip ir SEB ar „Swedbank“, atsiranda naujas mokestis – 0,8 eurų minimalaus aptarnavimo mokestis. Jis įvestas nuo lapkričio 1 d.
Įžvelgia riziką
Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė teigė po visų komercinių bankų kainodaros pakeitimų įžvelgiantis vieną riziką.
„Esame susidūrę su situacija, kai žmonės, turintys lengvatų, anksčiau nemokėdavo už sąskaitos turėjimą ir tam tikros sumos išgryninimą, o dabar bent jau kai kurie bankai nemokamų paslaugų socialiai pažeidžiamiems žmonėms nebeteikia“, – apie paskutiniu metu besikeičiančią bankų kainodarą kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, jei po visų kainodaros pakeitimų socialiai pažeidžiami žmonės mokės daugiau, tai, pašnekovo nuomone, būtų labai neigiamas padarinys.
Primename, kad Lietuvos bankas yra nustatęs, kad pagrindinės sąskaitos būtiniausių paslaugų krepšelio kaina negalės viršyti 1,5 euro, o socialiai pažeidžiamoms grupėms – 0,75 euro.
„Bet jei prieš tai tos būtiniausios paslaugos buvo nemokamos tiems žmonėms, o dabar kainuos 0,75 euro, tai nors suma nėra labai didelė, bet per metus vis vien susidaro suma, kuri pažeidžiamiausiems žmonėms yra aktuali“, – kalbėjo R. Paukštė.
Asociacijos atstovas ir laukia būtent vasario 1 d., kai įsigalios reikalavimas dėl būtiniausių paslaugų krepšelio, kai bus galima iki galo pažiūrėti, kokią įtaką klientams tai turės.
Paklaustas, ar nemato sutapimų, kad didieji komerciniai bankai įkainius keičia panašiu metu ir tie įkainiai dažniausiai beveik nesiskiria, o, pavyzdžiui, šiuo metu keturių mėnesių periodu, visi trys bankai įvedė minimalų pagrindinių banko paslaugų mokestį sąskaitoms, R. Paukštė pasidalijo savo įžvalgomis: „Čia yra akivaizdus rezultatas to, kad turime per mažai bankų.
Mes neturime konkurencijos, situacija yra oligopolinė ir Konkurencijos taryba neturi tų duomenų, neįstengia jų gauti, bet tai yra ilgų metų ta pati padėtis.
Ir anksčiau turėjome kalbų apie bankų įkainius, kai jie keisdavosi sinchroniškai, dydis būdavo labai panašus, tai ši veikla kaip ir yra padarinys tikėtinų susitarimų arba ir be susitarimų bankai nusižiūri vieni nuo kitų“.
Konkurencijos taryba portalui DELFI teigė, kad šiuo metu nėra atliekama jokių tyrimų dėl galimų kartelinių susitarimų tarp komercinių bankų.
Kalbant apie anksčiau vykdytus tyrimus, susijusius su bankų veikla, Konkurencijos taryba yra atlikusi tyrimą dėl galimo kartelio tarp bankų bei jų asociacijos, tačiau 2013 m. tyrimas buvo nutrauktas.
„Konkurencijos taryba atskirų sektorių ar rinkų vertinimą gali pateikti tik atlikusi išsamų tyrimą. Konkurencijos taryba tyrimus atlieka tik turėdama pagrįstų įtarimų dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Papildomai atkreipiame dėmesį, kad ūkio subjektai turėtų neatlikti veiksmų, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją ir visus sprendimus turėtų priimti savarankiškai“, – pridedama tarybos komentare.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
