Devyniasdešimtmetį švenčiantis LRT penktadienį naujam gyvenimui prikėlė senąją Kauno redakciją, įsikūrusią S. Daukanto g. 28A. Čia atidaryta vos per pusantro mėnesio parengta radiofono istoriją nuo pirmųjų dienų įamžinusi paroda: „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“.
[galerija kiek=”12″]
Seniausia studija Lietuvoje
Būtent šie žodžiai 1926 m. birželio 12 d. pirmieji nuskambėjo Lietuvos radijo eteryje, o pats radiofonas, kaip atidarymo metu patikslino ilgametės LRT televizijos laidos „Klausimėlis” vedėjas Juras Jankevičius, šiose istorinėse patalpose pradėjo veikti nuo 1933 metų sausio.
Parodoje nuosekliai išdėstoma, kaip radiofonas išaugo į dabartinį LRT radiją ir televiziją.
Dirbo to meto žvaigždės
Lankytojų dėmesiui atsivėrė seniausia Lietuvoje veikianti radijo ir televizijos studija, kurioje kadais dainavo Danielius Dolskis, Antanas Šabaniauskas, Kipras Petrauskas, linksmas laidas vesdavo Pupų Dėdė (Petras Biržys), o po 1991 m. Sausio 13-osios ši studija tapo nepriklausomos Lietuvos televizijos transliacijų centru.
Pasak LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus, radijo atsiradimas turėjo didelę reikšmę šaliai: „Lietuva įžengė į kitą civilizacijos pakopą, įstojo į išsilavinusių Europos tautų šeimą, nors nebuvome pirmieji, bet ir tikrai ne paskutiniai Europoje”, – pastebėjo pašnekovas.
Jo teigimu, per 90 metų labiausiai pasikeitė technologijos, o žmonės liko tokie patys, keitėsi tik jų pavardės. A. Siaurusevičius priminė, kad trečiajame dešimtmetyje atsirado radiofono orkestras, kuriame dirbo Balys Dvarionas, Juozas Karosas. Kuriant radiofono programas dirbo daugybė poetų: vienas pagrindinių diktorių Petras Babickas; Kazys Inčiūra, Antanas Miškinis, Antanas Gustaitis, Henrikas Radauskas. „Vienaip ar kitaip prie radijo prisidėjo visa to meto šviesuomenė”, – akcentavo A. Siaurusevičius.
Ypatingas eksponatas
Parodoje eksponuojami unikalūs senoviniai radijo imtuvai, televizorių ir gramofonų ekspozicija, atkeliavusi čia iš uždaryto Ryšių istorijos muziejaus. Eksponuojamas vis dar veikiantis gramofonas, jis atidarymo metu grojo dainininko Danieliaus Dolskio dainas.
Parodos kuratorė Skaidra Grabauskienė džiaugėsi, kad čia eksponuojami beveik visi Kauno radijo gamykloje pagaminti radijo aparatai. „Išskyrus garsiąją „Lietuvą”, kurių išlikę vos trys, vieną jų saugo LRT muziejus Vilniuje”, – pasakojo S. Grabauskienė.
Ji visiems rekomendavo nepraleisti pro akis bene vertingiausio parodos eksponato – 1957 m. latvių gamybos radijo imtuvo „Festivals”, kuris turi distancinį pultelį su laidu. „Klausytojai galėdavo radijo stotis perjunginėti tiesiog gulėdami lovoje, nors pultelio laidas buvo kelių metrų ilgio, anuomet tai buvo didelė naujovė”, – sakė S. Grabauskienė.
Radijo mirties dar teks palūkėti
LRT generalinis direktorius A. Siaurusevičius atkreipė dėmesį į daugelio skelbiamas niūras radijo ateities prognozes ir tikino, kad jos prasilenkia su realybe.
„Daugelis kalba apie radijo mirtį, bet jis kaip gyvavo, taip gyvuoja ir esu įstikinęs, kad gyvuos dar 90 metų. Žinoma, keisis technologijos, bet pats radijas tikrai išliks, radijo paprastumas ir pasiekiamumas perduodant žinią – garantuoja jam amžinumą”, – sakė A. Siaurusevičius.
Paprašytas palyginti LRT su didžiausiu pasaulio transliuotoju, įsikūrusiu Didžiojoje Britanijoje „BBC“ – pašnekovas įžvelgė ir panašumų, ir skirtumų: „Mes beveik bendraamžiai („BBC” šįmet minės 94-ąsias įkūrimo metines), tačiau „BBC” yra pasaulinė korporacija, jie turi kitas galimybes, o mes – tik Lietuvos, mūsų uždaviniai kiti”, – komentavo A. Siaurusevičius.
Paroda atvira visiems
Vakarop prie Laisvės alėjos 23-ojo namo, kur iki 1933-ųjų veikė radiofono studija, atidengta atminimo lenta.
Apsilankyti Kauno miesto muziejus specialistų parengtoje parodoje „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“ galima darbo dienomis, čia vyksta ir ekskursijos su gidu. Paroda čia veiks vienerius metus.
