Lietuvos jaunimas pasaulio ir šalies įvykiais domisi vangiai, o daugiausiai pasikliauja tuo, ką mato socialinių tinklų naujienų sraute, rodo tyrimas.
„Internetas yra medija, kurią visi tikslinės grupės atstovai tiek informacijai, tiek darbui, tiek pramogoms naudoja dažniausiai“, – tyrimo duomenis komentuoja politologas Nerijus Maliukevičius.
„Akivaizdžiai šiuolaikinės medijos ir internetas renkamasi kaip prioritetas, ir daugeliu atveju konkrečiai sakoma, kad jų žiniasklaidos šaltinis yra socialiniai tinklai, konkrečiai „Facebook“. Jie prisijungia prie tinklo rytą ir išsijungia dienos pabaigoje, tai yra įdomus fenomenas, nes televizijos prioritetas šitai grupei nėra toks aktualus, jai nešnekant apie spaudą ir radiją“, – per spaudos konferenciją Šiaurės ministrų biure sakė N.Maliukevičius.
Jis taip pat pastebėjo, kad palyginti su lietuvių jaunimu, pokalbiuose su tautinių mažumų jaunimu išsiskyrė didesnis nepasitikėjimas žiniasklaidos objektyvumu, palyginti su lietuvių jaunuolių grupėmis.
„Nelietuvių jaunimas taip pat demonstruoja ryškesnį nepasitikėjimą žiniasklaidos objektyvumu, ir tas fenomenas įdomus. Akivaizdu, kad patekdami į tam tikrą ir rusiškos informacijos lauką, jie mato labai skirtingas interpretacijas, ir tada kyla nepasitikėjimo fenomenas“, – pabrėžė politologas.
Pasak jo, nors nepasitikėjimas yra svarbus akstinas kritiškam mąstymui, bet radikalus nepasitikėjimas „toli gražu to nereiškia“. „Mes diskusijose iš radikalaus netikėjimo išgirsdavome stereotipų, šabonų, netgi konspiracinių teorijų atsiradimą“, – sakė N.Maliukevičius.
Kokybiniame Lietuvos jaunimo žiniasklaidos vartojimo įpročių tyrime dalyvavo 18-29 metų lietuvių ir tautinių mažumų jaunimas. Nelietuviai buvo apklausti Vilniuje, Klaipėdoje bei Šalčininkuose, o lietuviai – Vilniuje ir Radviliškyje.
Tyrimas atliktas sausio-vasario mėnesiais, tyrimą Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje užsakymu atliko tyrimų bendrovė TNS LT.
