Lietuvoje trūkstant lietaus ir nesitraukiant karščiams, ne tik gyventojai skundžiasi tuštėjančiais šuliniais, – gerokai išseko didžiosios šalies upės, labiau nei įprasta senka gruntiniai vandenys, o blogiausia situacija, pasak specialistų, šalies pietuose.
Jie LNK „Žinioms“ pareiškė, kad jei ir toliau lietaus bus mažiau nei įprasta, rugsėjį – spalį gruntinio vandens lygis gali būti žemiausias per dešimtmetį. Dabar didžiojoje šalies dalyje gruntiniai vandenys nuseko labiau nei įprasta.
„Didžiausias nuokrypis nuo vidutinio lygio stebimas Pietų Lietuvoje, linijoje nuo Kybartų iki Vilniaus ir dar tolyn pratęst, piečiau. Kiek kitaip Varėnoj – gruntiniai vandenys ten gana giliai ir tie procesai, kurie vyksta žemės paviršiuje, gruntinius vandens lygį pasiekia gerokai pavėlavę“, – LNK teigė Lietuvos geologijos tarnybos hidrogeologė Jurga Arustienė.
Senka ir didžiausios Lietuvos upės. Nemuną ties Alytumi, gyventojai sako, kad dabar galima perbristi. Yra mažesnių upių, kurios visai išdžiūvo arba jau artėja prie išdžiūvimo.
„Šiuo metu yra keliose vietose jau pasiektas kritinis lygis, tai Nemune, Akmenoje, Danėje, Šušvėje, Šešuvyje, Lėvenyje yra pasiektas gamtosauginis gamtos debitas, kas jau yra iš tiesų nelabai gerai“, – sakė hidrologė Janina Brastovickytė.
Dėl senkančio vandens kenčia ir vandens gyviai. Į prastą situaciją gali papulti lašišinės žuvys, kurios rugsėjį plaukdamos neršti sustos ir lauks sraunaus ir vėsaus vandens, taip taps, anot aplinkos viceministro Lino Jonausko, lengvu grobiu brakonieriams.
