Netrukus prasidės Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų skirstymas, tad į Kultūros ministeriją plūsta tūkstančiai įvairių paraiškų, kuriomis siekiama išsaugoti kultūrinį paveldą. Kauno miesto taryba buvo pateikusi įvairių projektų, tačiau dabar pradedama baimintis, jog pagrindiniai objektai europinių pinigų nesulauks.
Miesto valdantieji susirūpino, jog gali likti be milijoninio finansavimo. Nors politikai pateikė daugybę projektų, skatinančių pagrindinių Kauno objektų rekonstrukcijas, kurios pritrauktų dar daugiau turistų, tačiau Kultūros ministerija gali neskirti nė cento šių projektų įgyvendinimui.
„Mums nesuprantama kai kurių Kultūros ministerijos taisyklių paskelbimas, nes į ES paramą gali pretenduoti tik šiai ministerijai pavaldžios įstaigos. Mūsų tai tikrai netinkina, todėl šis klausimas buvo aptartas taryboje ir sieksime surengti kauniečių apklausą, kad jie patys sureitinguotų ar pasakytų, kurie objektai atrodo patys vertingiausi, lankomiausi ir tuos, kuriuos reikia labiausiai veiklinti“, – radijo stoties „Tau“ eteryje kalbėjo miesto meras Andrius Kupčinskas.
Kaunas Kultūros ministerijai pateikė tokius projektus, kaip Soboro bažnyčios pritaikymas kultūrinei veiklai, ir Kauno pilies atnaujinimas, pirmojo Lietuvoje kino teatro „Romuva“ bei Pažaislio vienuolyno atnaujinimas ir kt. Valdininkai tikina, jog reikės pasigrumti su kitais miestais bei rajonu, kad Kaunas gautų lėšas numatytų projektų įgyvendinimui.
„Dėl Pažaislio, Prisikėlimo bažnyčios ar Katedros esame ramesni, nes vyriausybė pratęsė Jono Pauliaus II-ojo „Piligrimų kelio“ programą iki 2022 metų. Tad šie trys objektai yra įtraukti į lankomų objektų sąrašus. Tačiau dėl kitų objektų, turinčių paveldinę reikšmę ir pabrėžiančius unikalumą, reikės dar pakovoti. Be to, rajonas nori kuo daugiau parengti projektų ir taip kuo daugiau atitraukti pinigų nuo Kauno. Matau, kad dėl taip vadinamos „kitos paramos bus didelė kova“, – sakė miesto vadovas.
2014-2020 metų programoje numatyta Lietuvai skirti apie 650 mln. litų kultūros projektams įgyvendinti. Kultūros ministerija apie pusę sumos skirs kultūros paveldui, kita pusė – koncertinių, kultūros įstaigų infrastruktūrai gerinti.
