Konfliktas Kauno vaikų darželyje – pareigūnų akiratyje – Kas vyksta Kaune

Konfliktas Kauno vaikų darželyje – pareigūnų akiratyje

KRISTINA KUČINSKAITĖ 2024/04/11 10:24

Kelios institucijos ir tarnybos jau kurį laiką domisi istorija, susijusia su Kauno lopšeliu – darželiu „Pušaitė“. Įstaigos tėvų tarybos nariai ir kai kurie darbuotojai savo noru iš pareigų pasitraukusią direktorę kaltina mobingu, kyšių reikalavimu bei neteisėtu pinigų gryninimu, tuo tarpu pati vadovė ir jos pusėn stojantys kai kurie darbuotojai įsitikinę esą tai konkurencijos dėl pareigų pasekmė.

Skandalingi įtarimai

„Ugdytinių tėvai yra gavę skandalingą informaciją dėl buvusios įstaigos vadovės neteisėtų veiksmų. O konkrečiai: darželio direktorė Ingrida Biriukienė, galimai siekdama pasipelnyti, skirdavo priedus – priemokas ar pavadavimus pedagogams su, anot jų, žodiniu įpareigojimu gautas sumas „išgryninti“ ir pateikti jai. Remiantis gautais duomenimis, ši nusikalstama schema buvo vykdoma jau kuris laikas. Pažymėtina, kad pedagogai yra siejami darbo santykiais su darželio vadove, tad, nuogąstaudami dėl galimo susidorojimo, šią informaciją perdavė ugdytinių tėvams“, – tarnybas sudominusios istorijos esmę apibūdino vieno iš lopšelį – darželį „Pušaitė“ lankančio mažylio mamų (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past).

Anot jos, nerimą sukėlusia informacija su tėvais pasidalino keli įstaigos darbuotojai. Gauta informacija susisteminta ir išsiųsta šioms įstaigoms: Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komitetui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybinei darbo inspekcijai.

„Ji buvo pateikta visuotiniame tėvų susirinkime, į kurį taip pat iškviesti ir atleisti, ir tebedirbantys darbuotojai, kurie pasakojo visas pinigų gryninimo schemas, sąsiuvinį, kuriame buvo žymimi pliusai ties tais, kurie parnešė atgal pinigus. Taip pat apie grasinimus, gąsdinamus, psichologinį smurtą, baimę, kad su jais susidoros“, – sako pašnekovė.

Tėvai įsitikinę – įtarimai buvusiai ugdymo įstaigos vadovei yra neišgalvoti, nes įrodymai pateikti skaitmeninėse laikmenose.

„Įrašų yra ganėtinai daug: tiek įžeidžiančių darbuotojus, tiek apie kyšius, apie pinigų gryninimą ir jų naudojimą. Pastarieji perduoti STT. Jų yra penki. Vis dar vyksta tyrimas, todėl plačiai nenoriu komentuoti“, – patikina kaunietė.

Anot jos, situacija tikrai baisi.

Lopšelis-darželis „Pušaitė“ / R. Tenio nuotr.

„Net negalėjau pagalvoti, kad 21 amžiuje dar gali vykti nieko nebijant tokie dalykai. Juk čia gresia baudžiamąja atsakomybe. Aš labai tikiuosi, kad tokių žmonių tikrai mažės ir juos reikia naikinti bei viešinti, o ne slėpti už nugaros. Sunku, nes susidūrėme su labai daug neteisybės ir nenoro girdėti kas vyksta“, – dalinasi ikimokyklinuko mama.

Jos įsitikinimu, yra ir daugiau klausimų dėl įvairių veiksmų darželyje, bet kai kurių iš jų įrodyti bus neįmanoma, o kai kurie nėra tiesiogiai susiję su STT perduota informacija.

Žmogiškos priežastys

Su redakcija pasikalbėti sutikusi buvusi „Pušaitės“ direktorė I. Biriukienė yra įsitikinusi patekusi į sumaniai jai paspęstas pinkles. Nuo 2021 metų rugsėjo įstaigai vadovavusi moteris pasakojo besistengusi sutarti su kolektyvu bei išpildyti tėvų lūkesčius. Su kai kuriomis darbuotojomis I. Biriukienė tikino palaikiusi itin draugiškus santykius, kartais drauge leisdavusi ir laisvą laiką.

„Neklausiau tų tėvų minimų įrašų, bet žinau, jog pokalbiai buvo sąmoningai išprovokuoti tam tikra linkme“, – neabejoja pašnekovė.

Apie tai, kad bręsta konfliktas su trimis lopšelyje – darželyje dirbusiomis moterimis jį pasakoja buvusi įspėta, bet nepatikėjusi.

Kad situacija klostosi nepalankiai, I. Biriukienė suvokė tik įstaigoje surengus darbuotojų susirinkimą, kuriame jokių konkrečių priekaištų ji taip ir neišgirdo.

„Dauguma žmonių net nesuprato, kas vyksta, todėl įnešti intrigos kolegėms nepavyko. Kai jų sumanymas nesirealizavo, pradėtas inicijuoti konfliktas su tėvais“, – prisimena buvusi įstaigos direktorė.

Ji patikino jokių kyšių ar pinigų išgryninimo iš darbuotojų nereikalavusi, psichologinio spaudimo nedariusi, tik prašydavusi atsiskaityti už vykdytas veiklas, kas buvo darbo dalis bei nuo ko priklausė premijos.

„Matyt, noras kilti karjeros laiptais buvo visos šios istorijos pamatas. Kadangi nebeturėjau jėgų likti toje situacijoje, kuri buvo, iš pareigų pasitraukiau savo noru“, – sako I. Biriukienė.

Ne visiems netiko

Su redakcija dėl kilusios nemalonios situacijos sutiko pasikalbėti ir nemaža dalis esamų ikimokyklinės įstaigos darbuotojų. Jų nuomone, konfliktas, kuriuo dabar domisi ir tarnybos, galėjo kilti dėl per didelės draugystės bei profesinės konkurencijos.

„Pinigų iš mūsų niekas nereikalavo. Premiją gavau ir įnešiau kaip dalį banko paskolos. Papildomą atlygį gavo beveik visi darbuotojai. Tik, priklausomai nuo per metus atliktų darbų, skirtingą. Buvo kas ir už turėtas nuobaudas liko be premijos“, – priduria pašnekovės.

Jos patikina – buvusi direktorė tikrai reikalaudavo dirbti, bet tuo pačiu tolerantiškai atsižvelgdavo ir į darbuotojų poreikius – leido studijuoti, rodyti iniciatyvą.

„Nežinome, ko tos administracijos atstovės nepasidalino, bet gražios draugystės rezultatas buvo katastrofiškas, kaip perkūnas iš giedro dangaus“, – sako kalbintos darželio auklėtojos.

Dauguma jų įstaigoje dirba ilgiau už I. Biriukienę bei iš esmės jos vadovavimo stiliui pritarė.

Lopšelis-darželis „Pušaitė“ / R. Tenio nuotr.

„Gal kas nešė dovanas savo noru, norėdamas įsiteikti, bet tai kiekvieno asmeninis reikalas. Jokio pinigų prievartavimo ar mobingo mes nepatyrėme“, – priduria moterys.

Redakcijai susisiekti su buvusia „Pušaitės“ pavaduotoja, galimai perdavusia informaciją tėvams, nepavyko, nes ji taip pat yra palikusi darbą.

Nagrinėja ir savivaldybė, ir STT

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) yra gavusi darželio tėvų komiteto kreipimąsi.

„Jis persiųstas išnagrinėti Kauno miesto savivaldybei, kuri yra darželio savininkė, ir rašto kopiją atsiųsti ministerijai. Kol kas iš savivaldybės informacija, ar pasitvirtino kreipimesi minimi faktai, ministerijos nepasiekė“, – tvirtinama iš ŠMSM gautame rašte.

Kad pranešimas dėl galimai nusikalstamos I. Biriukienės veiklos yra gautas, patvirtino ir STT.

„Šiuo metu vyksta jo nagrinėjimas, renkama informacija“, – sako tarnybos Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė, vyresnioji agentė Dovilė Andrijauskaitė.

Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyrius šių metų vasario mėnesį gavo Kauno lopšelio – darželio „Pušaitė“ ugdytinių tėvų atstovų prašymą dėl įstaigos vadovės veiklos ir jos atitikties direktorės pareigoms užimti įvertinimo.

„Atsižvelgiant į jį ir siekiant įvertinti nurodytas aplinkybes, įstaigoje pradėti šie tyrimai: Kauno miesto savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius atliks neplaninį įstaigos vidaus auditą, Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba šiuo metu atlieka įstaigos darbuotojų mikroklimato tyrimą“, – komentuoja Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė.

Lopšelis-darželis „Pušaitė“ / R. Tenio nuotr.

Jos teigimu, nuo 2024 m. kovo 13 d. Kauno lopšelio-darželio „Pušaitė“ direktorė įstaigoje nebedirba, todėl išsamaus įstaigos buvusios vadovės veiklos aplinkybių tyrimo atlikti nėra galimybės.

„Įvertinusi aukščiau nurodytų tyrimų išvadas Kauno miesto savivaldybės administracija priims atitinkamus sprendimus ir kontroliuos jų įgyvendinimą“, – sako O. Gucevičienė.

2024 m. vasario–kovo mėn. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pareigūnai Kauno lopšelyje – darželyje „Pušaitė“ savo kompetencijos ribose atliko neplaninį patikrinimą. Jo metu buvo vertinama, kaip darbdavys vykdo imperatyvias įstatymų nuostatas, susijusias su smurto ir priekabiavimo darbe prevencija bei pareigą užtikrinti darbuotojams tokią darbo aplinką, kurioje jie nepatirtų smurto. Be to, siekiant įvertinti bendrą mikroklimatą, įstaigoje buvo atlikta anoniminė darbuotojų apklausa.

„Atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytus probleminius klausimus bei teisės aktų pažeidimus, laikinai įstaigos direktoriaus pareigas einančiam asmeniui buvo įteiktas reikalavimas pašalinti pažeidimus bei pateiktos rekomendacijos, susijusios su smurto ir priekabiavimo prevencija įstaigoje bei klausimais, susijusiais su priedų skyrimu įstaigos darbuotojams“, – rašoma dokumente.

Mobingą reikia atpažinti

„Žmogus yra sociali būtybė, kuri visą laiką siekia vienokios ar kitokios naudos, todėl kartais sąmoningai, o kartais visai nesąmoningai manipuliuoja kitais. Darbe stresą ir manipuliacijas patiriame visi. Svarbiausia įvertinti, kaip mus tai veikia: skatina tobulėti ir siekti užsibrėžtų tikslų ar verčia susigūžti ir kaskart nokautuoja taip, kad tampa vis sunkiau atsikelti…“ – sako lektorius, vadovavimo bei lyderystės ekspertas, „Academia Dominorum“ įkūrėjas ir bendraturtis Andrius Janiukštis.

Pastaruosius keletą metų A. Janiukštis gilinasi į darbo aplinkoje patiriamo streso ir mobingo temas. Remdamasis šiomis temomis sukūrė autorinį žaidimą „Fokus grupė“, padedantį ne tik identifikuoti, bet ir įveikti streso atsiradimo priežastis darbe.

Jo teigimu, smurtauti galima įvairiai. Pavyzdžiui, tai gali būti žmogaus orumą ir garbę žeminančių gandų skleidimas, neįveikiamų arba ne pagal kompetencijas užduočių skyrimas, neadekvatūs užduočių atlikimo terminai ir kita.

Lopšelis-darželis „Pušaitė“ / R. Tenio nuotr.

„Kad situaciją vadintume mobingu, jo trukmė turėtų tęstis bent jau 5–6 savaites. Kitaip tariant, jei jus kolega ar vadovas apšaukė vieną kartą, tai – atsitiktinis smurto atvejis. Bet jei nuolat šaukia, skleidžia gandus, viešai žemina ir šie veiksmai trunka kelis mėnesius, o jūs dėl to patiriate stresą ir įtampą, vadinasi, jūs patiriate darbe mobingą“, – sako A. Janiukštis.

Kolektyve mobingas gali pasireikšti tiek iš vadovo, tiek iš kolektyvo pusės, būna atvejų, kai visi darbuotojai susimoko ir pradeda smurtauti prieš vadovą. Ypač taip nutinka, kai vadovas yra naujas, jaunas. Smurtauti gali ir klientai prieš darbuotojus ir atvirkščiai – darbuotojai prieš klientus.

„Lietuvoje tikrai veikia Valstybinė darbo inspekcija, kurioje sprendžiami visi darbo ginčai. Tačiau darbo inspekcija turėtų būti paskutinė stotelė. Problemos sprendimo eiliškumas turėtų būti toks: žmogus bando spręsti pats, tariasi ir prašo bendruomenės pagalbos, kreipiasi į tiesioginį vadovą, tada į aukštesnio lygio vadovą. Jei nepavyksta, kreipiasi į generalinį vadovą. Ir, jei nepavyksta ginčo išspręsti organizacijos viduje, galima kreiptis į kitas institucijas“, – rekomenduoja A. Janiukštis.

Jis akcentuoja, kad kovoti reikia ne su mobingu (jis jau yra pasekmė), bet su jo atsiradimo priežastimi – atskirais smurto atvejais.

„Labai svarbu sutarti, koks elgesys įstaigoje, bendruomenėje, organizacijoje ar komandoje yra toleruotinas, o koks – ne. Jei sutarėte, tuomet vieni kitus sudrausminkite, vos pastebėję vieną ar kitą etikos elgesio pažeidimo atvejį. Dar geriau, jei elgesio principus aptartumėte ir mažesnėse aplinkose – net jei viename kabinete dirbate penkiese, sutarkite, kokie bus jūsų etikos ir elgesio principai ir jų laikykitės“, – rekomenduoja lektorius.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA