Lietuvos žvalgyba: Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, įskaitant Baltijos šalis – Kas vyksta Kaune

Lietuvos žvalgyba: Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, įskaitant Baltijos šalis papildyta

BNS / Jūratė Skėrytė 2024/03/07 08:41

Rusija ne tik skiria milžiniškus išteklius karui su Ukraina, bet ir ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, teigia Lietuvos žvalgyba.

„Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje ir nerodo noro deeskaluoti konflikto, nors jai nepavyksta pasiekti užsibrėžtų operacinių tikslų. Tuo pačiu metu Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, taip pat ir Baltijos jūros regione, ir palaipsniui plečia tam reikalingus karinius pajėgumus Vakarų kryptimi“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo ataskaitoje.

Ją, kaip ir kasmet, parengė Valstybės saugumo ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentai.

„Konfrontacija tai nėra tapatu žodžiui karas. Sakome, kad konfrontacija nereiškia, kad karas nėra neišvengiamas. Turėtume į ilgalaikę konfrontaciją žiūrėti kaip į Šaltojo karo versiją numeris du, kuomet šalia mūsų sienų gali atsirasti didžiuliai kiekiai pajėgų, jų judėjimas, didelės pratybos, kurios, be abejo, natūraliai įneša į tarpusavio santykių daugiau rizikos faktorių, dėl ko galėtų kilti karas“, – ataskaitos pristatyme Seime ketvirtadienį kalbėjo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.

Ataskaitoje teigiama, kad Kremlius pradėjo vykdyti didelio masto ginkluotųjų pajėgų reformą, kuri išplės Rusijos karinį potencialą Baltijos jūros regione. Jau pradėti numatyti struktūriniai ir pavaldumo pokyčiai, dalis jų įgyvendinami Kaliningrado srityje bei Rusijos vakarinėje dalyje.

„Ši reforma yra ilgalaikis projektas, pareikalausiantis daug resursų ir užtruksiantis mažiausiai nuo kelerių iki dešimties metų“, – pažymi Lietuvos žvalgybos institucijos.

Pasak jų, bendras reformos įgyvendinimo tempas ir apimtys tiesiogiai priklausys nuo kovos veiksmų Ukrainoje eigos, trukmės ir rezultato.

Žvalgyba pažymi, jog Rusija turi pakankamai finansinių, žmogiškųjų, materialinių ir techninių resursų tęsti panašaus intensyvumo kovos veiksmus bent jau „artimoje perspektyvoje“. Žvalgybos vertinime tai reiškia laikotarpį iki dviejų metų.

„Rusija prisitaikė prie karo poreikių, (…) tikėtina, kad ateityje Rusijos karinės grėsmės lygis mūsų kaimynystėje augs. Tiesa, šiuo metu Rusijai nepakanka pajėgumų konvenciniam karui su NATO ir jis artimoje perspektyvoje, tai yra iki dviejų metų, yra mažai tikėtinas“, – kalbėjo E. Paulavičius.

Dokumente atkreiptas dėmesys ir į pernai Rusijoje išleistus istorijos vadovėlius, skirtus 10–11 klasių moksleiviams. Pasak žvalgybos, jie svarbūs Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes atskleidžia ilgalaikius Rusijos tikslus.

„Rusija vadovėliuose vaizduojama kaip su Vakarais kovojanti atskira civilizacija. Taip išreiškiamas Rusijos strateginis siekis kurti su Vakarais konfrontuojančių civilizacijų daugiapolę pasaulio tvarką, kurioje Rusija turėtų išskirtines teises jai strategiškai svarbiuose regionuose. Ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos valdžia tikisi šiais vadovėliais prisidėti prie teigiamo visuomenės požiūrio į ilgalaikę konfrontaciją su Vakarais formavimo ir pateisinti šiai konfrontacijai skiriamus didelius resursus“, – teigiama ataskaitoje.

E. Paulavičius sako, kad Kremlius agresyviau veikia ir šalių viduje, informacinėmis atakomis siekia skatinti vidaus nesutarimus bei nepasitikėjimą NATO sąjungininkais.

„2024–2025 metais šios tendencijos tik stiprės, sulauksime vis daugiau priešiškų valstybių organizuojamų nekonvencinių operacijų, apimančių ir fizinio poveikio veiksmus, vandalizmą, istorinių, kultūrinių objektų niokojimą, gąsdinimą, praėjusiais metais susidūrėme su masiniai skambučiais“, – pasakojo E. Paulavičius.

„Tikėtina, kad šios veiklos ir toliau bus susijusios ne su gynybinės galios mažinimu, bet su procesų Lietuvos viduje trikdymu, viešosios tvarkos pažeidimu ir žala reputacijai“, – pridūrė jis.

VSD vadovas Darius Jauniškis teigia, kad Lietuvoje intensyvėja informacinės priešiškų valstybių atakos. Jis pažymėjo, kad šiemet taip pat galime sulaukti ir priešiškų valstybių bandymo paveikti informacinį foną per trejus vyksiančius rinkimus.

„Tikėtina, kad Rusijos vykdoma informacinė politika tik tai agresyvės, o artimoje perspektyvoje susijusios informacinės atakos bus susijusios su rinkimais, regioniniais konfliktais ar Ukrainai skiriama parama“, – sakė VSD vadas.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad karas Ukrainoje Rusijai pernai kainavo gerokai daugiau nei ji planavo. Pirmąjį 2023 metų pusmetį karinės išlaidos viršijo visiems metams oficialiai numatytą sumą, šiemet kariniam biudžetui jau paskirta mažiausiai trečdalis biudžeto lėšų – daugiau kaip 10 trln. rublių, arba 102 mlrd. eurų.

„Tikroji suma – neabejotinai didesnė, apimanti įslaptintus biudžeto išlaidų punktus. Karas, karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja jėga, sutraukiančia šalies finansinius, materialinius ir žmogiškuosius išteklius kitų ekonomikos sričių sąskaita“, – rašoma grėsmių vertinime.

Anot dokumento, Rusija tęsia pasiruošimą vietoj Vakarų karinės apygardos atkurti 2010 metais panaikintas Maskvos ir Leningrado karines apygardas, Karelijoje formuojamas naujas armijos korpusas, o brigados plečiamos iki divizijų.

Žvalgybos institucijos taip pat atkreipė dėmesį, kad Baltarusijoje kuriamas pajėgumas, leidžiantis panaudoti branduolinį ginklą, kurį kontroliuos Rusija.

Jų duomenimis, Baltarusijoje vykdomi darbai atnaujinant ir įrengiant branduoliniam ginklui saugoti skirtą infrastruktūrą.

Be to, Baltarusijos ginkluotosiose pajėgose yra du pagrindiniai galimi nestrateginių branduolinių ginklų nešėjai: šturmo lėktuvai „Su-25“, dislokuoti šalia Lietuvos esančioje Lydos aviacijos bazėje, ir raketų kompleksai „Iskander“, dislokuoti centrinėje šalies dalyje, Asipovičuose. Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų personalas rengiamas dirbti su branduoline ginkluote.

„Nestrateginių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje tik dar labiau ją susaistys su Rusija ir didins pastarosios pasiryžimą išsaugoti Baltarusijos kontrolę bet kokia kaina“, – nurodoma ataskaitoje.

Joje taip pat teigiama, kad pernai Baltarusija iš Rusijos gavo išskirtinai daug kovos technikos ir ginkluotės: raketų kompleksų „Iskander“, galinčių naikinti taikinius 500 kilometrų nuotoliu, šarvuočių BTR-82A bataliono komplektą, oro erdvės gynybos raketų kompleksų S-400 ir atakos sraigtasparnių Mi-35M.

Lietuvos žvalgybos institucijos kasmet skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Naujausiame dokumente vertinamos svarbiausios artimoje perspektyvoje (2024–2025 metais) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčios kilti grėsmės ir rizikos veiksniai.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA