V. Landsbergis: Rusija siekia sudraskyti Europą, klausimas – dėl jos, ne Ukrainos pergalės – Kas vyksta Kaune

V. Landsbergis: Rusija siekia sudraskyti Europą, klausimas – dėl jos, ne Ukrainos pergalės

BNS / Ignas Jačauskas 2024/03/03 16:26
Vytautas Landsbergis / DELFI nuotr.

Rusijos esminis tikslas yra sudraskyti Europą, o jos konflikte su Ukraina reikia kalbėti ne apie pastarosios, o apie kontinento pergalę, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Partijos tarybos posėdyje apžvelgdamas politinę situaciją, V. Landsbergis pabrėžė, kad Ukrainos pergalė yra „mūsų numeris pirmas“ vertinant šių dienų geopolitinę situaciją.

„Svarbiausia – Ukraina, o dar netgi pergalė. Ar Ukraina laimės? Labai noriu, kad Ukraina laimėtų, o mes paplosime, žiūrėkite, kaip gerai, kad Ukraina laimėjo. Bet mes esame paslydę nuo tos nuostatos (…). Ta yra mūsų problema – ar mes laimėsime, demokratinis pasaulis, Europa. Nes Rusijos agresorius užpuolė Europą, mažų mažiausiai, griauna ir Ameriką, pasaulio tvarką. Bet pirmas taikinys, kurį reikia sudraskyti ir suėsti, yra Europa“, – sakė V. Landsbergis.

„Ar mes priešinamės tam plėšymui į gabalus? Mes kažkaip pastatome Ukrainą į frontą. Štai: gal Ukraina laimės, padėkime kad ji laimėtų, tada mums bus gerai. O jeigu Ukraina pralaimės, ar mes suprasime, kad mes pralaimėjome, kad Europa pralaimėjo, kad Jungtinės Tautos pralaimėjo? Kažkaip toloka. O kodėl toloka – juk tai yra tikrovė, tai yra dabartinė padėtis. Problema numeris vienas yra ne Ukraina, yra Europa ir Europos smegenys, kokioje padėtyje yra Europos smegenys“, – akcentavo jis.

Pirmasis Lietuvos po atkurtos nepriklausomybės vadovas piktinosi ir Vakarų lyderių neryžtingumu dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai, minėdamas ir pastarąsias Vokietijos kanclerio abejones dėl vokiškų raketų „Taurus“ perdavimo, baiminantis, kad ukrainiečiai jas gali panaudoti puolimui Rusijos teritorijoje.

„Jis įgaliotas sustabdyti ginklų tiekimą, jų panaudojimą, uždrausti. Ne, į Rusijos teritoriją šaudyti negalima, jie tegul šaudo kur nori – duodame tą privilegiją. O mes negalime. Kodėl negalime, jeigu mus užpuolė? – retoriškai klausė jis. – Pasirodo, Vokietija turi šeimininką, kurio negalima įskaudinti“.

V. Landsbergis taip pat svarstė scenarijų, kaip greitai reaguotų Vakarai Rusijai užpuolus Europą ir ar veiksmingam atsakui nesutrukdytų biurokratija bei ryžto stoka.

„Jeigu mes visi – demokratinis pasaulis, Vakarai, Europa, ši civilizacija, būsime užpulti staigiai ir negailestingai, kas smogs atgal ir kaip gretai? Ar atsiras vienas kitas Amerikos generolas, kuris duos įsakymą iš karto, nelaukdamas nei kongreso, nei patarėjų kavos gėrimo?“, – klausė jis.

„Kalbame apie Ukrainos pergalę, tartum mes, kaip stebėtojai, nusipirkome bilietą į varžybas. Žinoma, Lietuva, palyginus su kitomis šalimis, labai daug daro (…) daug aukoja Ukrainai. Bet ar tuo reikia pasiguosti – taip, mes daug padarėme? (…). Negalime taip žiūrėti: pamatysime, ar bus rezultatas. Reikalingas kitoks nusiteikimas: jei norime, kad demokratinis pasaulis išliktų ir laimėtų prieš diktatūrų, smurto ir niekšybės pasaulį, mes turime būti atviri ir kalbėti tiesą“, – pabrėžė partijos garbės pirmininkas.

Jis tai pat pabrėžė būtinybę sparčiau rengtis Rusijos grėsmėms, kadangi jos kariniuose planuose, pasak V. Landsbergio, yra numatyta „užimti Europos sostines, Vyriausybes“ ir sugriauti demokratinę tvarką.

„Ar mes esame pasirengę? Aš nemanau, mes dabar ginčijamės, ar reikia pradėti rengtis“, – kalbėjo jis.

V. Landsbergis abejojo ir dėl Ukrainos „pergalės formulės“ sakydamas, kad iš tiesų didžiausias laimėjimas būtų Rusijos pajėgų puolimo sustabdymas.

„Jeigu Ukraina išliks, o Putinas turės stabtelėti, tai ir bus didžiausia kokia įmanoma pergalė. Bet apie tai gi nekalbama: gudrūs vyrukai pripūtė galbūt ir prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, ir jo aplinkai, kad reikia kalbėti apie pergalę, nes kitaip – blogas tonas, nepalaikoma tautos dvasia, turime eiti į pergalę (…). Arba kontrpuolimas – kuo greičiau reikalingas kontrpuolimas, jei jo nedarote, kaži ar mes jums padėsime“, – svarstė TS-LKD garbės pirmininkas.

Savo kalboje jis minėjo ir keliolikos išaldytų Lietuvos ambasadorių klausimą, pabrėžęs, kad užsitęsusios diskusijos daug kainuoja valstybei.

Kilus abejonėms dėl penktojo straipsnio taikymo, ar Lenkija galėtų siųsti karius ginti užpultos Lietuvos,V. Landbergis kalbėjo ir apie atskirų dvišalių susitarimų būtinybę.

„O mes turime sutartį su Lenkija, kad mes giname Lenkiją, o Lenkija gina mus? Turbūt neturime, bet Europoje jau tie dalykai darosi. Nežinau, ar mes turime Baltijos valstybių tarpusavio gynybos sutartį?“, – klausė jis.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
Rodyti Daugiau ⟶
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA