Traukiantis tradicinių pašto paslaugų poreikiui ir keičiantis klientų siuntimo įpročiams, valstybės valdomas Lietuvos paštas pertvarkys laiškininkų tinklą – atleis apie 400 darbuotojų, pranešė bendrovė.
Anot jos, pertvarka leis įvesti penkių darbo dienų savaitę visiems laiškininkams.
Atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms iš viso bus skirta apie 800 tūkst. eurų, o bendrovės personalo specialistai žada teikti profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais. Dalį darbo laiko atleidžiami laiškininkai galės skirti persikvalifikavimui arba naujo darbo paieškai.
Lietuvos pašto generalinis direktoriaus Rolando Zuko teigimu, nors vien tik per pastaruosius penkerius metus pašto paslaugų poreikis Lietuvoje sumažėjo kone perpus, tačiau per šį laikotarpį ne visiems laiškininkams tenkančios darbų apimtys buvo peržiūrėtos.
„Tai lėmė netolygius darbų krūvius skirtingose pašto apylinkėse, dėl ko ir priėmėme sunkų sprendimą su dalimi laiškininkų atsisveikinti. Ši pertvarka yra būtina, norint išlaikyti bendrovės finansų tvarumą ir kartu padidinti veiklos efektyvumą“, – pranešime sakė R. Zukas.
Pertvarkius tinklą, bus pagerintos Vilniuje bei Kaune dirbančių laiškininkų darbo sąlygos. Jų darbo savaitė sutrumpės nuo 6 iki 5 dienų ir bus tokia pati, kaip ir likusioje šalies dalyje dirbančių laiškininkų.
Įmonės teigimu, sprendimas dėl šio pokyčio priimtas radus sutarimą su darbuotojų atstovais ir atsižvelgus į jų pateiktas pastabas.
„Nesiimdama tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas“, – nurodoma įmonės pranešime.
Pasak įmonės, laiškininkų tinklo pokyčiai visoje Lietuvoje vyks etapais iki 2024 metų pavasario. Apie pusę atleidžiamų darbuotojų sudarys dalį Vilniaus ir Kauno pašto apylinkių aptarnaujantys laiškininkai. Šiuose miestuose didžioji dalis laiškininkų apylinkių buvo peržiūrėtos tik 2017 metais.
Laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų.
Lietuvos paštas praėjusią gegužę Užimtumo tarnybą buvo informavęs, kad planuoja nuo birželio iki lapkričio atleisti maždaug 600 iš 3,7 tūkst. darbuotojų. Tada teigta, kad didžioji tuomet atleidžiamų darbuotojų dalis – laiškininkai bei klientų aptarnavimo specialistai, taip pat mažės darbuotojų ir logistikos grandinėje bei administracijoje.
Skaičiuojama, kad tradicinių pašto paslaugų (daugiausiai laiškų siuntimo ir prenumeratos pristatymo) apimtys 2023 metais pirmąjį pusmetį sumažėjo ketvirtadaliu.
Papildyta 12.07 val.
Daugiausiai darbo neteks Vilniaus ir Kauno laiškininkai
Lietuvos paštui paskelbus apie planuojamą 400 laiškininkų atleidimą, dauguma jų darbo neteks Vilniuje ir Kaune, sako bendrovės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Svajūnas Andriulis.
Anot jo, kitų metų pradžioje laiškininkų atleidimai galimi ir visoje Lietuvoje, be to, likusiųjų dirbti atlyginimas netenkina. S. Andriulio teigimu, įmonės administracija su profesine sąjunga atleidžiamų darbuotojų skaičiaus nederino, tačiau kiek jų neteks darbo, buvo galima nujausti.
„Daugiausiai šį kartą Kauno mieste ir Vilniaus mieste bus atleidžiami darbuotojai – tai vyresnio amžiaus, dauguma moterys (…) Jautėme, ir darbuotojai jautė, kad anksčiau ar vėliau šis variantas atsitiks, nes matėsi, kad kiekiai yra kritę“, – penktadienį BNS sakė S. Andriulis.
Anot profesinės sąjungos pirmininko, kitų metų pradžioje laiškininkų atleidimai galimi visoje Lietuvoje: „Dar bus kita dalis po sausio ir Lietuvos teritorijoje, ten bus peržiūrimos apylinkės“.
S. Andriulis teigia, kad nuolatinis darbuotojų skaičiaus mažinimas nėra išeitis, jo manymu, administracija turėtų ieškoti galimybių, kaip išlaikyti įmonei atsidavusius žmones.
„Kalbėjome su administracija, kad kiekvienais metais mažinti darbuotojus ne išeitis ir liekantys darbuotojai jau čia stresą, nes žino, kas ateity laukia. (…) Aš manau, kad vadovybė turėtų ieškoti paslaugų, galimybių, nes Lietuvos pašte dirba atsidavę ilgalaikiai darbuotojai, kurie yra paštui atidavę savo širdis, dėl to jiems skaudu, kai sužinos, kurie po reitingavimų turės išeiti“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.
Jo teigimu, vadovybei pateiktos pastabos, kad liekantys darbuotojai tikisi teisingo darbo krūvio paskirstymo ir atitinkamo apmokėjimo.
„Kad liekantiems darbuotojams būtų teisingai paskaičiuotos pristatymo apylinkės, teisingai fiksuojami visi perdirbti laikai, jeigu taip įvyktų (…) Etatų dydžiai peržiūrimi, bet iš ankstesnių mažinimų – tai jau kaip ir tradicija – pernai turėjome. Tai, ką mes įžvelgėme, – kad kai kuriose apylinkėse būna neteisingai sudėliota, darbuotojai pervargsta“, – kalbėjo S. Andriulis.
„Etatas peržiūrimas, jis didėja, tai didėja ir atlyginimas. Ar jis mus tenkina – ne, sausio mėnesį vėl grįšime prie šio klausimo. Kitur už panašų darbą mokama daugiau“, – pridūrė jis.
Profsąjungos vadovas tikisi, kad Vilniuje ir Kaune atleidžiami žmonės ras naują darbą.
„Manome, pernai didesnį iššūkį turėjome, kadangi visoje Lietuvos teritorijoje, kur mažesnė darbo pasiūla, atleidimai buvo, o dabar didmiesčiai, tai tikimės, kad darbuotojai ras atitinkantį darbą“, – sakė S. Andriulis.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvos pašte dirba 2982 darbuotojai. 2022 metų pabaigoje įmonėje dirbo 3031 žmogus – 18 proc. mažiau nei 2021 metų pabaigoje (3534).
