Eidamas 85-uosius metus mirė Kovo 11-osios Akto signataras Liudvikas Narcizas Rasimavičius, pranešė LRT naujienų portalas remdamasis artimųjų informacija.
L. N. Rasimavičius gimė 1938 metais Alytuje, Prienuose baigė vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete studijavo teisę.
1962 metais baigęs studijas jis pradėjo dirbti dirbti advokatu Klaipėdoje, 1969–1974 metais buvo Palangos miesto liaudies teismo pirmininku, po to penkerius metus dirbo darbininku, o 1979 metais grįžo į advokatūrą.
1988 metais L. N. Rasimavičius įsitraukė į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veiklą, 1990 metais buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kuršių rinkiminėje apygardoje.
1992 metais paleidus Aukščiausiąją Tarybą teisininkas grįžo į Klaipėdą, kur iki 2003 metų dirbo advokatu.
2000 metais L. N. Rasimavičius apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.
Papildyta 10.33 val.
L. N. Rasimo drąsa prisidėjo prie Lietuvos laisvės, sako užuojautą pareiškę šalies vadovai
Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Liudviko Narcizo Rasimo mirties, prisimindami, kad šio žmogaus drąsa prisidėjo prie Lietuvos laisvės.
Pasak prezidento Gitano Nausėdos, tai buvo signataras, aktyviai ėmęsis visų darbų, reikalingų Lietuvos nepriklausomybei atkurti.
Šalies vadovo teigimu, ypatingai svarbus L. N. Rasimo indėlis kuriant pagrindinius Nepriklausomos Lietuvos teisės aktus, tame tarpe ir Lietuvos Konstituciją.
„Vienas esminių L. N. Rasimo darbų – dvišalės tarpvalstybinės sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos rengimas. Unikali 1991 metų liepos 29 dienos Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų yra vienintelė sutartis, kurioje Rusija pripažįsta įvykdytą Lietuvos okupaciją ir aneksiją“, – teigia G. Nausėda.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šis žmogus buvo drąsus ir prisidėjo prie Lietuvos laisvės.
„Kai mus palieka tie, kurių drąsa mums davė laisvę, pajuntame didėjančią atsakomybę tą laisvę kurti. Mus paliko žmogus, kurio veikla reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kelio į nepriklausomybę ir atstatytos valstybės kūrimo. Netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems, bendražygiams ir visiems jį pažinojusiems“, – sakoma premjerės užuojautoje.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užuojautą pareiškė Seimo ir savo vardu.
„Netekome aktyvaus politiko, teisininko, visuomenininko, kuris visuomet buvo svarbių Lietuvai įvykių sūkuryje, kuriam nuoširdžiai rūpėjo šalies ir visuomenės gerovė. Šią sunkią netekties valandą užjaučiu L. N. Rasimo šeimą, artimuosius ir bendražygius“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
