„Savivaldybės meras gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia savivaldybės interneto svetainėje”, – tokia visuomenei viešą informacijos pateikimą užtikrinanti nuostata įrašyta Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu pakeistose Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėse. Ankstesnis jų variantas buvo patvirtintas daugiau nei prieš dešimtmetį, 2010 m. liepos 23 d. priimtu sprendimu. Pataisos priimtos šių metų liepą.
Iš pradžių numatyti įspėjimai
Pakeisti nemažai nuo 2010-ųjų gyvavusių taisyklių punktų, neabejotinai, sumanyta „ne iš gero gyvenimo”, o paprasčiausiai įsitikinus, kad esamuose mirusiųjų miestuose (Kauno, savos, o ne kaimyninės savivaldybės teritorijoje) katastrofiškai trūksta vietos palaikams palaidoti. Tuo pat metu daugybė kapaviečių metų metus kapinėse yra neprižiūrimos. Gal dėl to, kad jose atgulusių mirusiųjų artimieji jau ne Lietuvoje, bet kituose kraštuose gyvena, o gal patys jau numirę..?
Teko prieš keletą metų Vokietijoje lankytis mažo miestelio (Heseno žemėje) kapinaitėse. Ten, prabėgus 30 metų po palaidojimo, toje pačioje kapavietėje laidojami kito, svetimo, žmogaus palaikai. Tad toje vietoje, kur amžinam poilsiui kažkada buvo palaidotas koks senelis, nebūtinai vėliau atguls avarijoje žuvęs jo anūkas. Praktiški vokiečiai gali tik antžemines kapavietės dalis panaudoti kokiai kitai kapavietei, bet mirusiųjų kaulelių iškasti iš kapo nevalia. Kapo kauburėlį (žemės plotelį) išlygina savivaldybės darbininkai. Ir vieta kitam laidojimui paruošta, ir naujų plotų kapinėms plėsti neprireikia.
Lietuvoje senos (neprižiūrimos) kapavietės „liesti” negalima nuo palaidojimo prabėgus mažiau nei 25-eriems metams. Tiesa, iki leidimo naujam (galimam) palaidojimui, dar būtina „pereiti” nemažai formalumų. Jeigu nori laidoti į ne tavo giminės amžinojo poilsio vietą.
Pakeistose taisyklėse pasakyta: jeigu kapavietė, išskyrus įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja savivaldybės merą ir religinę bendruomenę ar bendriją (jeigu šios pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja kapinių priežiūrą) apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas.
Daugiau šia tema
Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka priima mero sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.
Neprižiūrimomis pripažintų kapaviečių priežiūra rūpinasi savivaldybė
Dar ankstoka internete ieškoti duomenų apie neprižiūrimas kapines, nes žinant visą tvarką, jų ir negali būti. Nors, beje, prieš porą metų jau buvo miesto valdžios rūmuose kalbama apie teisę tiems, kurie apsiims tvarkyti svetimą seniai apleistą kapavietę, vėliau prireikus, joje palaidoti savo artimą žmogų.
Niekas tų savanorių tvarkytojų niekada neregistravo ir nieko jiems oficialiai nežadėjo. Tad, pavyzdžiui, toje senųjų Romainių kapinių eilėje, kur ilsisi mirę vieno iš dabartinio Lietuvos Prezidento patarėjų seneliai, „disonuojanti” apžėlusi pikžolėmis, kurios atkakliai braunasi į kaimynines kapavietes, kapavietė gal kam ir „rezervuota”, tačiau – tik ne tai geranoriškai pensininkei, kuri bent keletą metų tą apleistą kapą prižiūri ir apie jį informavo savivaldybės įstaigą. Ji informavo, bet to, ko tikėjosi, nelaimėjo.
Taigi, pagal taisykles, savivaldybės meras pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo datą per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo turi pateikti kapinių prižiūrėtojui bei paskelbti savivaldybės interneto svetainėje (netgi, nurodydamas paskelbimo datą).
Ir dar taisyklėse yra toks punktas: „Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje, raštu kreipiasi į savivaldybės merą ar jo įgaliotą asmenį, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje”.
Savo ruožtu meras ar jo įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija „priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per 20 darbo dienų nuo šiame punkte nustatyto termino pabaigos”. Pirmenybė tokiais atvejais teikiama kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kuriose yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams. Nuo sprendimo priėmimo pareiškėjai turi būti informuojami per 3 darbo dienas.
Tačiau jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas.
O dabar tai, kas svarbiausia
Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, gali gauti leidimą (pagal tokiais atvejais nustatytą tvarką) laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas joje.
Pakeistas taisyklių 68 punktas skelbia, jog „Kapinių tvarkymo taisyklių priede nustatytos formos rašytinį leidimą laidoti neprižiūrimose kapavietėse, jeigu jose galima laidoti, išduoda savivaldybės meras arba jo įgalioti asmenys. Leidimas laidoti gali būti išduotas praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos.” Ir dar nurodyti privalomi dokumentai, kuriuos reikia pateikti, prašant leidimo.
Beje, mero sudaryta komisija, pagal pateiktą medžiagą, priima ir sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo. Jai privalu tai atlikti per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo bei apžiūrėjus kapavietę.
„Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.”
Apie mero sudarytos komisijos sprendimą meras per 5 darbo dienas turi raštu informuoti prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas).
P.S. portalas „Kas vyksta Kaune” primena, jog pavieniai skaitytojai jau ne vienerius metus redakcijai retsykiais pranešantys apie neoficialiai parduodamas vietas Kauno kapinėse, teisminių procesų nėra inicijavę, tai pardavimo faktų patvirtinti negalime. Tačiau žinant, kad „be vėjo varpai neskamba”, galima spėti tuose pranešimuose esant „racionalaus grūdo”. Todėl viliamės, kad Kauno merui bei jo sudarytai komisijai pavyks pasiekti šiuose „liūdnuose reikaluose” daugiau viešumo bei skaidrumo, jei tik bus toks noras?
