Mobilizacijos vengiantiems rusams nepakaks šaukimo į kariuomenę, norint gauti prieglobstį Lietuvoje, sako krašto apsaugos ministras.
„Kiekvienas žmogus atėjęs, ar su viza, ar be vizos, gali paprašyti politinio prieglobsčio, bet šaukimo į kariuomenę neužtenka. (…) Jei būtų kartu persekiojimo aktai, tai svarstytume“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė Arvydas Anušauskas.
Pasak jo, prieglobstį gauti norintys žmonės taip pat dar turi būti persekiojami.
„Tai, ką mes matome Rusijos pagrindinių miestų, pavyzdžiui, Sankt Peterburgo, gatvėse dabar, kai šimtai ar tūkstančiai žmonių suimta, tai, matyt, jei kažkas iš jų bėgtų nuo persekiojimo, priežastys tos atsirastų“, – kalbėjo ministras.
Vis dėlto jis pridūrė, kad prie Lietuvos sienos nuo mobilizacijos bėgančių rusų „nelabai matosi“.
„Matosi prie kitų sienų, kur Rusijos piliečiai turėjo laisvesnį įėjimą ar bevizį režimą. Tai yra Turkija, Sakrtvelas, ten matosi eilės, noras patekti“, – sakė A. Anušauskas.
Pasak jo, daugiausia Rusijoje protestuojama didžiuosiuose miestuose, tačiau akcijos nukreiptos ne prieš karą, o prieš Kremliaus apgavystę.
„Jie išreiškia pasipiktinimą dėl mobilizacijos ir apgaulės, nes buvo sakyta, kad jos nebus. (…) Kol kas sakyčiau dar nėra protestas prieš agresiją“, – teigė ministras.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas trečiadienį paskelbė apie dalinę mobilizaciją šalyje. Pasak jo, šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties. Rusija tikisi mobilizuoti apie 300 tūkst. karių.
K. Budrys: dalinės mobilizacijos Rusijoje paskelbimas rodo V. Putino pralaimėjimą
Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija yra akivaizdus Kremliaus pralaimėjimas, sako Lietuvos vadovo patarėjas.
„Politine, strategine prasme mes jau čia galime vertinti daug plačiau (…). V. Putino prasme, V. Putino kaip lyderio, vadovaujančio visam režimui prasme, tai yra akivaizdus pralaimėjimas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Kęstutis Budrys.
„Jis prieš save turi tiktai blogus sprendimus arba šaliai, arba jam kaip lyderiui. Tai geriausias sprendimas šaliai būtų fiksuoti, kad šitoj situacijoj neperkas Ukrainos gynybos, neatlaikys Ukrainos spaudimo, reikėtų tartis dėl kažkokių sąlygų, kaip ramiai išeiti iš valstybės. Jam kaip lyderiui tai reikštu pabaigą“, – pridūrė jis.
Pasak patarėjo, Rusija patiria problemas susijusias su personalo skaičiumi ir nėra tikėtina, jog dalinė mobilizacija jas išspręs.
„Karine prasme yra sprendžiama problema iš Rusijos pusės kuo pakeisti pavargusi personalą, prarastą personalą, žuvusius karius ir tą personalą, kuris planuoja išvykti pasibaigus sutartims“, – teigė jis.
Anot V. Putino, trečiadienį prasidėsiantis šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties. Rusija tikisi mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių.
„Kad tai lies tik tai tarnavusius žmones, kad eina kalba tik tai apie rezervo karių pašaukimą pagal reakciją panašu, kad niekas tuo netiki, netiki tuo apibrėžtu 300 tūkst. skaičiumi (…). Gyventojai sako, kad tikėtina, jog šita mobilizacija jums nepavyks“, – nurodė K. Budrys.
Reaguodama į mobilizaciją, Lietuva pakėlė kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų budrumo lygį, kitą savaitę dėl to šaukiama prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba.
„Karas tęsiasi, regiono saugumo situaciją bus įtempta dar kurį laiką. Karas vyksta Europoje, karas vyksta visai šalia mūsų ir mes turime dvi valstybės agresores šalia mūsų sienos“, – radijui teigė patarėjas.
Pasak K. Budrio, Rusija signalizuoja, jog neketina sustoti vykdyti karinių veiksmų todėl Lietuva ir sąjungininkai turi toliau užtikrinti paramos tiekimą Ukrainai.
