Raudonais rombais menininkų dekoruotas Kauno tvirtovės I-ojo forto fasadas bei patalpų vidus uždavė klausimą, ar tai nėra istorinio paveldo niokojimas. Šį bei kitus Kauno tvirtovės fortus prižiūrinčio viešosios įstaigos atstovas teigia, jog žala istoriniam ir valstybės saugomam statiniui nėra padaryta, raudoni elementai bus nuimti, o visos šios akcijos tikslas – paskatinti susidomėjimą Kauno istoriniu paveldu.
Nustebino carinės tvirtovės pokyčiai
„Negaliu patikėti tuo, ką išvydau. Nuo kada ant istorinių pastatų fasadų leidžiama lipdyti visokias instaliacijas, raudonas reljefines figūras? Ar toks veiksmas yra suderintas su paveldosaugos specialistais?“, – portalui „Delfi“ sakė skaitytojas, netikėtai išvydęs pakitusį Kauno I-ojo forto fasadą.
Jis minėjo tai pastebėjęs atsitiktinai, važiuodamas automobiliu pro Kauno pašonėje, S. Dariaus ir S. Girėno oro uosto prieigose esantį carinės Rusijos palikimą – vieną Kauno tvirtovės elementų.
Skaitytojas svarstė, jog įsigijus valstybės saugomų vertybių sąraše esantį pastatą net norint pakeisti stogo dangą būtina gauti visus reikiamus leidimus, ką jau kalbėti apie fasado elementų keitimą.
I Kauno fortas, kaip ir kitos carinės Rusijos statytos miesto tvirtovės dalys yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą.
Apsilankius forte paaiškėjo, jog raudoni rombo formos šviestuvai pritvirtinti ne tik išorinėje, nuo kelio matomoje statinio dalyje, bet ir viduje.
Informacinė lentelė skelbia, kad tai meninė instaliacija „Kauno Žvėries tvirtovė“, jos autorius – Linas Kutavičius, o rėmėjai – viešosios įstaigos „Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė“ ir fortą valdantis „Kauno tvirtovės parkas“.
Meninė iniciatyva sulaukė ne tik teigiamų įvertinimų
„Tai „Kauno tvirtovės parko“ projektas. Jie dalyvavo konkurse su šia tema, jį laimėjo. Tai pirmasis etapas, jam skirta 3 tūkst. eurų“, – sakė „Kaunas 2022 Europos kultūros sostinė“ komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis.
Balandžio mėnesį platintame pranešime spaudai patikslinama, kad projektą „Kauno Žvėries tvirtovė“ pristato „Kaunas 2022“.
„Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“ – tai judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius pokytį Kauno kultūros sektoriuje“, – teigiama Kauno rajono savivaldybės pranešime.
Taip pat paaiškinama, kad XIX a. pastatyto I forto užnugario betoninio kaponieriaus pasirodantis ženklas, L. Kutavičiaus šviesos instaliacija – lyg simbolis, kviečiantis užsukti ir stebėti, tai tarsi užuomina apie vykstančius pokyčius, atsirasiančius pažintinius takus ir informacinius stendus.
Socialiniame tinkle „Facebook“ galima rasti ne pačių palankiausių komentarų apie meninę instaliaciją istoriniame forte.
„Nesupratau. Panašu, kad pinigus išleidote gerai, bet istorinės vertės mažai liko. Gal jūs tiesiog nieko nebedarykite tuose istoriniuose objektuose“, – rašoma viename komentarų.
„Ne, tai nėra gražu, subjaurojo fortą. Buvau dieną, tas raudonas rombas kaip žaizda ant forto, pati gražiausia galerija uždaryta primityviom priemonėm, išpurkšta dažais. O forte sienos kalba juk. Žodžiu, baisus euroremontas. Su visom kultūros dienom, kultūros metais – apsiraminkime su tais pseudo menais, kur iš gražu – paverčiama į baisu. Ir dar neįkainojamo kultūros objekto sąskaita“, – piktinamasi kitame komentare.
Prisiminė šiurpią forto praeitį
Kauno I-asis fortas itin stipriai nukentėjo I-ojo pasaulinio karo metu, 1915 metais kaizerinės Vokietijos kariuomenei panaudojus superpatranką – 420 milimetrų kalibro mortyrą „Didžiąją Bertą“.
Tačiau mažai kas žino, jog tarpukariu, 1937 – 1940 metais čia veikė dujų kamera ir buvo vykdomos mirties bausmės to meto kriminaliniams nusikaltėliams. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad pirmasis joje buvo nužudytas vienas pagrindinių Suvalkijos ūkininkų sukilimo aktyvistų Aleksandras Maurušaitis. Nurodoma, kad šioje vietoje iš viso galėjo būti įvykdyta 8 egzekucijos, manoma, kad pasmerktųjų kūnai buvo laidojami forto teritorijoje, šalia esančiame griovyje.
„Manau, jog čia geriausia būtų įamžinti ir aktualizuoti būtent šį mūsų istorijos tarpsnį. Tai galėtų būti koks nors kriminologijos, bausmių istoriją parodantis muziejus. Žinoma, ne pramoginio žanro“, – dalinamasi nuomone socialiniame tinkle „Facebook“.
Taip pat klausiama, ar šalia veikusios dujų kameros bei palaidotų nuteistųjų kapų nebus rengiamos pramogos.
Instaliacijos tikslas – atkreipti dėmesį į paveldą
„Pagrindinė mintis yra ta, kad kiekviena instaliacija ne tik neniokoja paveldo, bet priešingai – išryškina šio paveldo problemas, jo būklę. Tokia ir buvo idėja, atkreipti dėmesį į jo būklę. Tam, kad nebūtų kas nors pažeista, viskas derinta su paveldosaugininkais“, – sakė meninio projekto vadovas, Kauno fortus valdančios viešosios įstaigos „Kauno tvirtovės parkas“ direktorius Egidijus Bagdonas.
Jis minėjo rombo spalvos šviestuvus forte galvojantis laikyti iki kitų metų pabaigos bei akcentavo, kad raudona spalva nekenkia čia žiemą apsistojantiems šikšnosparniams. Pasak E. Bagdono, montuojant raudonus rombus stengtasi viską atlikti tokiomis priemonėmis, kurios nepažeistų istorinio statinio paviršiaus ir klijai būtų lengvai nuvalomi.
„Kauno tvirtovės parko“ vadovas sakė, jog šalia vietos, kur tarpukariu veikė dujų kamera ir buvo žudomi mirties bausme nuteisti žmonės yra pastatytas informacinis stendas. Tačiau šiame kontekste I fortas negali būti lyginamas su Kauno IX, VII ar IV fortais, kur II-ojo Pasaulinio karo metu vykdytos masinės egzekucijos, karo nusikaltimai ir čia pat laidotos nacių aukos.
„Karo metu čia irgi mirties bausmės vykdytos. Tai pat mirties bausmės vykdytos daug kur. Ir Rotušės aikštėje kardavo žmones, taip pat Kauno pilyje. Juk, pavyzdžiui, Trakų pilyje vyksta daug renginių, tačiau mažai kas pagalvoja, jog kadaise dėjosi baisūs dalykai“, – sakė E. Bagdonas.
Specialisto verdiktas: žala istoriniam paveldui nepadaryta
Kaip šią meninę iniciatyvą vertina Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovai? Šios institucijos Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas minėjo ne tik bendravęs su šios akcijos sumanytojais, forto valdytojais, bet ir pats lankėsi I forte.
„Pats įsitikinau, kad naudotos priemonės, kurios nedaro neigiamos įtakos kultūros paveldo objektui. Prie fasado yra priklijuota naudojant poliuretanines putas, jie specialiai rinkosi būdą, kuris būtų negadinantis nei istorinio mūro, nei vertingųjų savybių. Nei ši iniciatyva labai reikalinga paveldo objektui, bet manau, kad šiek tiek pritraukia lankytojų, daugiau pozityvo, negu negatyvo“, – sakė KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas A. Liakas.
Forto patalpose, kai kuriose vietose dar galima įžvelgti senaisiais rašmenimis parašytus carinės Rusijos kareiviams motyvuoti skirtus šūkius. Tačiau išliko tik jų fragmentai, nes forto autentika intensyviai niokota itin ilgą laiką – tai darė ir jame apsistoję sovietų kariškiai, o jiems išsikrausčius – padangas deginę ir metalą grobę vandalai.
Tvarkant fortą, jį pritaikant lankymui kelios patalpos jau perdažytos kalkėmis. KPD atstovas A. Liakas pripažįsta, kad pagrindinis reikalavimas – kad nebūtų gramdomi dažai, nes tuomet kyla rizika pažeisti po apačia esantį autentišką sluoksnį.
„Šitie užrašai yra vertingi, jų nevalia gadinti ar naikinti. Tačiau, jeigu ant kelis kartus perdažytos sienos dar kartą dažoma baltai, neigiama įtaka tikrai nėra padaroma. Džiaugiamės, kad yra kultūros paveldo objekto valdytojas, kuris juo rūpinasi. Tai jau yra labai gerai“, – sakė A. Liakas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
