Vienus praslinkęs karantinas uždarė tarp keturių sienų, o kiti saugią atskirtį ir prieglobstį rado gamtoje. Tarp pastarųjų – architektė Aurelija Daugėlaitė, antradienį Kauno Istorinės Prezidentūros sodelyje įkurdinusi bičių šeimynėlę. Gyva instaliacija siekiama pristatyti laukinę gamtą miestiečiams bei urbanizuotoje aplinkoje paskatinti kurti tokias sąlygas, kurios būtų patrauklios ne tik žmogiškiesiems gyventojams.
Po gaivališko atokvėpio į akis krito miesto nykuma
Kaip „Kas vyksta Kaune“ pasakojo A. Daugėlaitė, viskas prasidėjo ėmus stebėti gamtą, ją architektė matė nuo pavasario: „Labai patraukė natūralūs gamtos procesai, bet atvažiavus į miestą buvo žiauriai nyku, norėjosi tą gamtiškumą pritraukti čia. Pradėjau galvoti, kaip gyvybės būtų galima įpūsti miestiečiams, nes jos labai trūko.“
Pašnekovės pripažįsta, kad iš miesto ją išvijo karantinas – tuomet apsigyveno gamtoje, kur galėjo laisvai judėti ir veikti, ką nori. Jauna moteris labai daug laiko leido miškuose, laukuose, stebėjo gamtą, o grįžus į miestą išryškėjo didelis kontrastas tarp šio ir ano pasaulių.
„Projekto pagrindinė idėja – įnešti laukinio gamtos gyvenimo į miestą, iš arčiau parodyti, kaip gyvena vabzdžiai, atrodo laukiniai augalai ir kaip jie pritaikytini miestuose, mat tą florą būtų galima panaudoti želdynuose, kurie pritrauktų drugelius, boružėles, bites, kitus vabalus. Čia atsirastų daugiau gyvybės, kažkam tai galbūt taptų įkvėpimo šaltiniu ar bent jau būtų nebaisu prieiti prie bičių pasižiūrėti, kaip jos atrodo ir gyvena“, – dėstė A. Daugėlaitė.
Kaune pastatytas avilys – išskirtinis
Architektė prisimena pradėjusi statyti savo avilį nuo nulio, kadangi siekė jam surasti įdomesnę išraišką, kuri tiktų miesto centrui. „Nebuvo lengva pastatyti tą bičių būstą, man padėjo labai daug artimų žmonių, visai tai užtruko gerą mėnesį. Po to gaminau vazonus, iš šalikelių rinkausi laukinius augalus ir dariau jų kompozicijas.
Ruošiant šią gamtinę instaliaciją aplankytas ne vienas bitininkas, nes norėjau pažiūrėti, kaip avilys turi atrodyti, o pasirodo, kad jie visi skirtingi. Yra labai daug niuansų, kaip avilį padaryti teisingai, kad bitės jame galėtų gyventi“, – šypsojosi A. Daugėlaitė, pridūrusi, kad apžiūrint avilius patyrė porą įgėlimų, bet tai esą nėra didelė tragedija, greit praeina.
Tiesa, standartiniai aviliai projekto autorei netiko savo estetika, jie buvo per daug nutolę nuo gamtos, dažnai nudažyti ryškiomis spalvomis, apkaustyti neišvaizdžiomis skardomis. Ieškota kitokios išraiškos, įdėtas stiklas, kad būtų galima stebėti bičių gyvenimą iš arčiau, matytųsi tiek stiklas apačioje, tiek medaus surinkimo rėmeliai viršuje.
Ragina rūpintis visais miesto gyventojais
Pagal tai, kaip mes dabar suprantame estetiką miestuose, A. Daugėlaitės svarstymu, dažniausiai gražios nupjautos vejos, kurios visiškai negyvybingos. Jose negali išdygti nė didesnė žydinčių augalų paletė, nei apsigyventi jokie gyventojai, kaip drugeliai, bitės ar boružės.
„Šitaip mes suardome ekosistemas, manyčiau, kad miestuose turėtų atsirasti daugiau žydinčių augalų, laukinių vietų, kur natūraliai galėtų formuotis gamtos kampeliai. Greta avilio stovintys želdynai iliustruoja bites masinančių laukinių augalų panaudojimo pavyzdžius. Gėlynuose galėtų atsirasti juozažolės, ežiuolės, levandos ar kiti medingi augalai, kurie pritrauktų šiuos vabalus ir suteiktų jiems namus“, – idėjomis dalijosi architektė.
Jos manymu, esama kelių strategijų, kaip pritaikyti laukinius kampelius urbanistinėje aplinkoje. Galėtų rastis tam tikri taškai, kuriuose būtų kuriamos kitiems miesto gyventojams, ne tik žmonėms, patrauklios gamtinės teritorijos.
Avilys pastatytas Istorinės Prezidentūros kiemelyje, jį apžiūrėti galima antradienį ir trečiadienį. Vos atidarius instaliaciją, ji patraukė vieno kito kauniečio dėmesį, nors artyn žmonės, ypač vaikai, žingsniavo atsargiai.
Instaliacija labai trumpa, mat bitės dėl miestiečių saugumo priežasčių uždarytos ir ilgiau jų laikyti negalima. A. Daugėlaitės sugalvotą projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
