Išnuomoti būstą Kaune nebėra paprasta, bet čia – pelningiau nei Vilniuje

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Kaune plečiantis pramonei, didėjant gerai apmokamų darbo vietų skaičiui į tai reaguoja ir nekilnojamojo turto (NT) rinka. Plėtotojai sparčiai stato daugiabučius, individualių namų bei kotedžų kvartalus, tad didėjant pasiūlai pirkėjas tampa vis išrankesnis. Pastebima tendencija, kad vis daugiau investuojama į nuomai skirtą NT, kai kuriuose statomuose namuose tam iš karto nuperkami mažesnės kvadratūros butai.

Praėjusiais metais – naujų būstų pirkimo šuolis

Registrų centro duomenimis, 2019 metais Kaune buvo registruota 4 tūkst 905 butų (3,4 proc. daugiau lyginant su 2018 metais) ir 932 individualių namų bei kotedžų (7,4 proc. daugiau) sandoriai.

„2019 metais rekordiniu aktyvumu pasižymėjo ir Kauno pirminė rinka. Čia susitarta dėl 835 naujų butų, o tai yra apie 60 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais. Tokį paklausos šuolį galėjo lemti ne tik teigiami gyventojų lūkesčiai, augančios pajamos, bet ir vis dar intensyvi naujų verslo centrų ir pramonės įmonių plėtra bei atsirandančios naujos darbo vietos.

Dideliu aktyvumu pasižymėjo ne tik pirkėjai, tačiau ir NT plėtotojai. Per 2019 metus jie Kauno pirminę rinką papildė apie 820 naujų butų – 17,4 proc. daugiau lyginant su 2018 metais“, – teigiama NT agentūros „InReal“ analitikų ataskaitoje.

Pastebima, kad teigiami gyventojų lūkesčiai bei augančios pajamos Kauno NT plėtotojus paskatino rinką pildyti geresnės kokybės, brangesniu būstu. Todėl 2019 metais didžiausią naujos pasiūlos dalį sudarė vidutinės klasės butai. Atitinkamai, tai sužadino didesnį pirkėjų dėmesį šiam segmentui – vidutinės klasės butų pardavimai 2019 metais sudarė 37 proc.

„Kita vertus, daugiausiai kauniečių susidomėjimo vis dar sulaukia ekonominės klasės būstas“, – pastebi agentūros „InReal“ analitikai.

Kaune būsto nuoma pelningesnė, nei Vilniuje

NT plėtotojų aktyvumas, išaugusi pasiūla pakėlė ir paties siūlomo turto kokybinę kartelę. Jei anksčiau Kauno pakraščiuose dygo socialiniais getais pretenduojančių tapti kotedžų kvartalai su itin skurdžia infrastruktūra, šiuo metu pirkėjams tampant vis labiau išrankesniais, orientuojamasi į gyvenimo kokybę.

„Dabar plėtotojas bando klientą pritraukti ne kaina, nes A ir A+ klasėje kvadratinio metro kaina nėra žema, stengiasi investuoti į kokybę, estetiką ir infrastruktūrą“, – portalui DELFI sakė A. Kišūnas.

Įdomi tendencija, pasak „Ober Haus“ atstovo yra tai, jog Kaune didėja nuomai įsigyjamo būsto segmentas.

„Žmonės dar atsargiau, atsakingiau žiūri į skolinimąsi investiciniam NT. Tačiau ši tendencija yra auganti. Žmonės šiai dienai investicijai labiau renkasi senesnės statybos, 1 – 2 kambarių butus“, – sakė A. Kišūnas.

Jis minėjo, kad naujų darbo vietų Kauno LEZ didėjimas miesto NT atžvilgiu netaps „bomba“. Juolab darbuotojų skaičius augs palaipsniui, be to į miestą studijuoti atvažiuoja iš tiesų nemažas skaičius studentų.

„Viskas išsidėsto į sezoniškumus ir gauname tolygų nuomos poreikį mieste. Tas, kas planuoja investuoti į NT, tą ir darys. Juolab, kad pelningumo procentas yra didesnis, negu Vilniuje. Sostinėje jis siekia 5,3 – 5,5 proc. už butą, kai Kaune jis gali viršyti 6 proc. Todėl pastebimas ir Vilniaus investuotojų atsigręžimas į Kauną, kas yra natūralus ir savalaikis reiškinys. Kai pelnas didesnis vienu procentu, į Kauną, kaip investicinį miestą atkreipia dėmesį ir kitų šalies miestų gyventojai“, – NT agentūros „Ober Haus“ Kauno biuro Būsto departamento vadovas A. Kišūnas, patikslinęs, jog investavimas į NT Kaune dar netapo masiniu reiškiniu.

Jis akcentavo, kad tik 2018 – 2019 metais nuo nepriklausomybės atgavimo Kaune ėmė didėti pastovių gyventojų skaičius, o tai liudija, jog miestas progresuoja, eina į priekį.

Kaunas yra strategiškai ir logistiškai labai geroje vietoje. Viskas eina link to, jog Kaunas plėsis tikrai nemažai“, – sakė A. Kišūnas.

Išnuomoti butą Kaune tapo ne taip paprasta

„Nuomojamų būstų Kaune šiuo metu atsiradę iš tiesų daug. Anksčiau turėdamas butą senamiestyje, jį išnuomodavai per savaitę, net galėdavai pasirinkti nuomininkus. Dabar NT rinkoje yra daug naujų projektų, žmonės perka butus miegamuosiuose rajonuose, kuriuos įrengia net ne brangiai, o prabangiai“, – portalui DELFI sakė NT brokeris Giedrius Sidaravičius.

Pasak brokerio, nuomai skirtų būtų pasiūla kaip reikiant pakėlė kokybinę kartelę. Anot G. Sidaravičiaus, norint išnuomoti „įprastą“ butą, nauji „Ikea“ baldai mažai gelbės. Nebent nuomos kaina bus ženkliai mažesnė.

„Prieš kelis metus žmonės suprato, jog bankuose laikyti pinigų neapsimoka ir atrado šį būdą investuoti perkant butus. O jeigu šeimos pajamos neblogos ir bankas suteikia paskolas, kiti taip įsigijo ir po kelis butus. Juolab už nuomą gautos pajamos padengia mėnesinę įmoką bankui ir dar lieka. Taip rinkoje atsirado pakankamai daug nuomai skirtų butų“, – sakė G. Sidaravičius.

NT brokeris pastebėjo, kad situacija nuomos rinkoje sąlygojo ir stambaus žaidėjo, šiuolaikiško studentų bendrabučio „Solo Society“ atsiradimą. Jis įsikūręs pačiame miesto centre, Kęstučio gatvėje, šiuo metu jame gyvena 250 studentų iš užsienio. Projektas pasiteisino, tad studentų namus jų savininkai žada dar plėsti.

Gyvenimo kaina šiuose studentų namuose, priklauso nuo kambario ploto ir svyruoja nuo 329 iki 599 eurų per mėnesį.

„Už šią kainą gauni įrengtą kambarį, sporto salę, skaityklą ir to paties „likimo“ studijuoti į Kauną atvykusių studentų bendruomenę“, – sakė G. Sidaravičius konstatavęs, jog privatus studentų bendrabutis priglaudė nemažą potencialių būsto nuomotojų dalį.

Kokie butai Kaune geidžiamiausi?

NT agentūros „InReal“ brokerė Edita Urbanavičiūtė pastebi, kad neretai dalis mažesnių butų naujos statybos namuose iš karto nuperkama nuomai.

„Vystytojai pasiūlė butus, kurių plotas nuo 23 iki 45 kvadratinių metrų. Tad didesnė jų pusė nupirkta nuomai. Būna atvejų, kai žmogus pats bute pagyvena, o paskui jį nuomoja. Pastebiu, kad žmonės Kaune linkę į NT investuoti nuosavas lėšas“, – sakė E. Urbanavičiūtė.

Brokerė pastebėjo, kad atsiradus NT pasiūlai, klientai tapo išrankesni. Rinkdamiesi būstą atsižvelgia į daugelį faktorių – infrastruktūrą, pasiekiamumą visuomeniniu transportu, atstumą, kuriuo nuo namų nutolę vaikų darželiai ir mokyklos.

Pasitaiko nemažai atvejų, kai kelis metus užmiestyje pagyvenusios šeimos galiausiai sugrįžta į miestą. Žmonės tiesiog pavargsta nemažais atstumais vežioti vaikus į mokyklas ir būrelius, tad renkasi gyvenimui tą vietą, kur visai tai yra šalia.

Brangiausi būstai – Kauno centre, Senamiestyje ir Žaliakalnyje

„Kaune atlyginimai pakankamai geri, tad natūralu, jog daugiau uždirbdami žmonės keliasi gyventi į geresnius būstus. Pastebima ir vidinė migracija į Kauną, nes čia yra darbo vietų. Keliasi gyventi ir būstus perka žmonės iš Šaulių, Panevėžio, kitų miestų, kaimiškų vietovių“, – pastebėjo E. Urbanavičiūtė.

Kokie Kauno rajonai yra geidžiausi? NT agentūros „InReal“ brokerė minėjo, jog tai miesto centras, Žaliakalnis ir Senamietis.

„Čia naujos statybos yra mažai, nes tiesiog nėra daug vietos ką nors išplėtoti. Šis turtas labai geidžiamas, greitai parduodamas. Manau, kad kiekvieno kauniečio svajonė yra gyventi šalia centro. Aišku, prabangiam būstui keliami ir kiti kokybiniai reikalavimai, nes kuo žmogus turtingesnis, tuo jis reiklesnis“, – sakė E. Urbanavičiūtė.

Ji minėjo, kad butai nesunkiai parduodami ir kituose Kauno rajonuose, pavyzdžiui Dainavoje ar Kalniečiuose. Tai lemia ne tik kaina, bet ir vieta, jos ypatumai. Pirkėjams svarbu, kad šalia būtų visuomeninio transporto sustojimas, parduotuvė, geras susisiekimas.

„Dabar NT plėtotojai jau atsižvelgia į tai, kad pirkėjui būtų patogu gyventi. Tie, kurie dirba rimtai, žvelgia į ilgalaikę perspektyvą, nes supranta, kad kiekvienas projektas yra tarsi vizitinė kortelė. Aišku, esama įvairių plėtotojų, net ir tų, kurie stato namus pernelyg arti vieną šalia kito, negalvodami, kaip juose reikės gyventi žmonėms. Tačiau jei pirkėjui tokios sąlygos tinka, tenkina ir buto kaina, kodėl gi ne… Tačiau kiti, pirkdami butą žiūri ir tai, ar po eilės metų nusprendus jį parduoti bus galima gauti gerą kainą“, – pastebėjo brokerė.

Vienu labiausiai pergrūstų rajonų vadinami Užliedžiai. Tačiau ir ten esantys būstai, dėl patrauklios kainos nesunkiai randa savo pirkėją. Pasak E. Urbanavičiūtės, klientai sprendimą keltis gyventi į Užliedžius dažniausiai motyvuoja noru gyventi naujos statybos bute, šalia jaunų šeimų, taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar vaikai turės su kuo bendrauti išėję į lauką.

„Dabar būstų visam gyvenimui niekas neperka. Pagyvena kokią dešimtį metų ir keliasi gyventi kitur“, – pastebėjo NT agentūros „InReal“ brokerė.

Daugiau galite skaityti čia.

4 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Savivaldybes netrukus pasieks pirmieji kompiuteriai skirti nuotoliniam mokymuisi

Tiesioginė transliacija: A.Veryga informuoja apie naujausią koronaviruso situaciją Lietuvoje

Tiesioginė transliacija: Šaulių sąjungos vadas G.Koryzna apie situaciją Lietuvoje dėl koronaviruso

Kaunas imasi papildomų priemonių: išplėtė dezinfekuojamų vietų sąrašą

Lietuviams – paskutinis skrydis iš Londono prieš uždarant oro erdvę

Lietuvoje patvirtinti 47 nauji koronaviruso atvejai

Kauno koronaviruso dienoraštis #9

Respublikinėje Kauno ligoninėje pradedami mokymai koronaviruso pacientams padėti

Virtualūs „Kino pavasario“ apdovanojimai – sulaukė 55 tūkst. filmų peržiūrų

Policija: dėl karantino pastebimas nusikaltimų skaičiaus augimas: pataria kaip apsisaugoti