Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 proc. BVP. Krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas, šalies prezidentas ir pagrindinės partijos sutaria, kad Lietuva iki 2030 metų turėtų skirti 2,5 proc. – būtina tęsti kariuomenės modernizaciją, stiprinti pajėgumus. O ar tam pritaria visuomenė?

Ilgus metus finansavimo stygių jutusi kariuomenė pastarąjį penkmetį išgyveno augimo laikotarpį. Tačiau pastaraisiais mėnesiais atsinaujinančios diskusijos ir raginimai dėl Krašto Apsaugos finansavimo augimo vis susiduria su netikėtomis kliūtimis.

Pagrindinės parlamentinės partijos, išskyrus socialdemokratus, dar pernai rugsėjį pasirašė susitarimą įpareigojantį iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP. Tačiau nei pernai, nei šiemet Lietuva iš pradžių nesugebėjo pasiekti net 2 proc., nors tai buvo įsipareigojusi padaryti ir sau, ir sąjungininkams NATO.

Vyriausybė spalį jau paskyrė papildomus 19 mln. eurų KAM, kad gynybos biudžetas šiemet pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto. To prireikė, kai pasikeitus ekonomikos augimo prognozėms paaiškėjo, jog Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neperžengti 2 proc. barjero.

Paskyrus papildomus milijonus, šių metų gynybos biudžetas pasieks maždaug 967 mln. eurų arba 2,03 proc. BVP. Jei pinigai nebūtų paskirti, pagal dabartines prognozes asignavimai krašto apsaugai siektų 1,98 proc. BVP.

Panaši situacija buvo susidariusi ir pernai, tačiau Vyriausybei net ir paskyrus papildomus 21,5 mln. eurų gynybai, 2 proc. ribos pasiekti nepavyko. Anot ministerijos, jeigu atnaujinus ekonomikos augimo prognozes lapkritį paaiškėtų, kad pinigų nepakanka, krašto apsaugai dar kartą būtų skirta papildomų lėšų.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis jau skelbė, kad Vyriausybė gynybai 2020 metais siūlo skirti 2,02 proc. BVP arba 1 mlrd. 27 mln. 400 tūkst. eurų. Modernizuojamai kariuomenei reikės toliau augti ir stiprinti pajėgumus, keisti senstančią įrangą, tad planuojami nauji įsigijimai – sraigtasparniai „Blackhawk“ ir šarvuoti visureigiai JLTV, kita įranga.

Lietuvos kariuomenės nuotr.

Tačiau planai dėl 2,5 proc. taip ir gali likti planais. Ne tik todėl, kad partijos jau anksčiau yra nesilaikiusios susitarimų ir pažadų – nei ekonominio pakilimo laikais, vos įstojus į NATO 2004 metais, nei pokriziniais laikais, atsigaunant ekonomikai 2012 metais.

Ir tai lemia ne tik tradicinės priežastys: lėtėjančios ekonomikos debesys, biudžeto svarstymas ir politikų nenoras prieš artėjančius Seimo rinkimus prioritetų sąraše tęsti nuoseklų lėšų didinimą Krašto apsaugai. Visuomenės nuomonė dėl 2,5 proc. taip pat yra skeptiškesnė, nei prieš kelerius metus.

Daugiau nei pusė nepritaria

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų spalio 17-28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo metu buvo apklausta 1008 respondentai, o jų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Rezultatai buvo įdomūs.

„Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 proc. BVP. Iki 2030 metų tam planuojama skirti 2,5 proc., nes reikia tęsti kariuomenės modernizaciją, stiprinti pajėgumus. Ar pritariate tokiai valdžios pozicijai?“, – į tokį klausimą teigiamai atsakė apie trečdalį apklaustųjų.

Spinter tyrimų duomenys

Visiškai pritariančiųjų siekiui iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. BVP tėra 8,9 proc, greičiau pritariančiųjų – 25,8 proc., tuo metu visiškai ir greičiau nepritariančiųjų – gerokai daugiau – atitinkamai 21,6 proc. Ir 30,3 proc. Dar 13,4 proc. pasirinko atsakymą „nežinau/neturiu nuomonės“.

Pritarimą dažniau išreiškė vyrai, 18-45m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Nepritariančiųjų grupėje išsiskyrė mažiausias pajamas uždirbantys, nebaigtą vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys, bedarbiai, kaimo vietovių gyventojai, ūkininkai, vyresni, nei 56 metų amžiaus žmonės.

Logika yra, nuoseklumo trūksta

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Tomo Janeliūno nuomone, tokie rezultatai atspindi keletą tendencijų.

„Pirma, nėra aiškaus ir nuoseklaus politinio uždavinio aiškinti, kodėl reikia didinti finansavimą gynybai dar daugiau nei 2 proc. Jei dėl 2 proc. buvo bemaž visiškais politinių jėgų konsensusas, tai dėl didesnės finansavimo dalies nuomonės jau išsiskiria.

Antra, pastaruoju metu daugiau dėmesio viešojoje erdvėje skiriama socialinės gerovės temomis, nevykdomiems Vyriausybės pažadams dėl atlyginimo didinimo ir kitiems „gerovės valstybės“ klausimams, o ne saugumo prioritetams.

R. Tenio nuotr.

Todėl visuomenėje nebedega tokios perspėjančios lemputės, kaip kad buvo prieš kelerius metus – saugumo situacija daugeliui atrodo gana rami, o kariuomenės poreikius supranta tik nedidelė dalis visuomenės“, – teigė politologas.

Jo manymu, įprastinėje situacijoje tai tikrai gali būti visuomenės paramos išlaidų gynybai didinimo „lubos“, tad tik keičiantis saugumo aplinkai ir vėl išaugus grėsmės pojūčiui visuomenė būtų linkusi labiau remti gynybos poreikius.

„Visuomenės pozicija yra logiška. Žmonėms visada bus svarbesnių prioritetų „čia ir dabar“. Bet tai nebūtinai reiškia, kad politikai turi reaguoti tik į trumpalaikius visuomenės poreikius. Tačiau politikai, kurie turi žymiai daugiau informacijos, turi atsakomybę priimti tokius sprendimus, kurie būtini nacionaliniam saugumui.

Ir, žinoma, būtina visuomenei nuosekliai aiškinti, kodėl tokie sprendimai yra daromi. Todėl sprendimų pagrindimas turėtų būti – kodėl reikia ilgalaikio investavimo į gynybą, net jei šią akimirką neatrodo, kad rytoj bus karas“, – pažymėjo pašnekovas.

Nėra puiku, bet ir ne tragedija

Tokia situacija išties skiriasi nuo, pavyzdžiui, 2014-ųjų, kai po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, nuo kurios buvo atplėštas ir okupuotas Krymas, lietuviai išties sunerimo dėl savo saugumo ir pakeitė požiūrį į gynybą. Tų pačių metų kovą „Spinter Tyrimai“ apklausoje iš esmės finansavimo didinimui gynybai pritarė net 64,3 proc. žmonių.

Tiesa, ne visi – besąlygiškai. Pavyzdžiui, 10,8 proc. Piliečių tuomet sakė, kad finansavimas turi būti didinamas nedelsiant, 20,1 proc. siūlė tai daryti palaipsniui ir 33,4 proc. ragino didinti atsižvelgus į finansinę situaciją. Gynybos finansavimo didinimui nepritarė 26,2 proc.

Spinter tyrimų duomenys

Panašūs rezultatai apklausose vyravo dar pernai, tiesa, tuomet nurodytas kelioliką metų viešojoje erdvėje sklandęs 2 proc. BVP klausimas.

Tuomet 60 proc. gyventojų išreiškė pritarimą, kad sutinka krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP, tiesa, tik 14 proc. respondentų palaikė didžiosios dalies politinių partijų pasirašytą susitarimą iki 2030 m. išlaidas krašto apsaugai padidinti iki 2,5 proc. BVP.

Dar pernai Krašto apsaugos ministerijos ir Rytų Europos studijų centro (RESC) užsakymu parengtas Sociologinis gyventojų žiniasklaidos preferencijų, geopolitinės situacijos vertinimo bei požiūrio į grėsmes tyrimas, kuriame taip pat keltas finansavimo klausimas.

Paklausus respondentų, ar jie pritaria, kad Lietuvos Krašto Apsaugai būtų skiriami 2 proc. BVP, 64 proc. pritarė. O dėl 2,5 proc. KAM tyrime pritariančiųjų buvo net 41 proc. (nepritarė 43 proc.).

Vis dėlto, T. Janeliūno manymu, neatmestina, kad tokia kintanti visuomenės nuomonė gali atsiliepti ir politikams, ypač naujausios apklausos duomenys. Jei praeityje jau buvo atvejų, kai partijos nesilaikė susitarimų, tai kas trukdys šį klausimą dėl 2,5 proc. užmarinuoti „geresniems laikams“?

Išlaidų gynybai pokytis / KAM duomenys

„Didelė tikimybė. Nes tarp politinių partijų taip pat nėra aiškaus prioriteto, kad saugumas šiuo metu reikalauja didesnių investicijų. O ginčijantis dėl kitų sričių finansavimo interesai susikerta dažnai“, – įspėjo politologas.

Jo nuomone, kol kas apklausos duomenys atspindi dabartinę situaciją ir gali kisti, priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Be to, duomenys ir dabar nėra tragiški.

„Apie pusę apklaustųjų nenorėtų daugiau didinti išlaidų gynybai, tad tai nėra visiškai dominuojantis požiūris, kad jokiais būdais nebegalima siekti 2,5 proc. Aš nematau jokios tragedijos. Nes visų pirma, ne pagal visuomenės nuomonių apklausas formuojami biudžetai“, – pažymėjo T. Janeliūnas.

Daugiau naujienų skaitykite čia.

215 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.

Naujausios žinios

Iki galo Maskvoje kovojęs “Žalgiris” krito nuo vieno metimo

Revolut pedomis seka ir Swedbank: pradeda veikti „Apple Pay“

Saulės gatvės gyventojai penktadienio nakties laukia su nerimu

E. Kručinskienė apsisprendė: išsikrausto iš socialinio būsto

Iki gyvos galvos nuteistas H. Daktaras siekia ištrūkti į laisvę

Naujas traukos centras Kaune: „Prime biurai“ – inovatyvaus verslo pasirinkimas

Menininkai kviečia švęsti Kaune „kultūringai prieš Kalėdas“

Kitąmet gerokai brangs kaitinamasis tabakas

Nuo kitų mokslo metų daliai mokinių – nemokamas maitinimas

Savaitgalio renginių apžvalga: nuo ypatingų koncertų ir edukacinių programų iki mugių