Pernai kultūros paveldo apsaugai rekordinę sumą skyręs Kaunas pagal šį rodiklį užėmė pirmą vietą tarp Lietuvos miestų. Iš beveik 1,7 mln. eurų didžioji dalis lėšų atiteko unikaliai pastatų fasadų atnaujinimo programai, sulaukusiai ypatingo įvertinimo. Taip pat finansuoti Kauno tvirtovės gynybinio paveldo objektų, istorinių miesto erdvių bei pastatų tvarkymo darbai.
Daugiau kaip 100 projektų
Kaip skelbiama pranešime spaudai, 2015–2018 metais paveldinių pastatų savininkai atnaujindami istorinius objektus pasinaudojo miesto parama už 2 mln. eurų. Su miesto pagalba įgyvendinti 89 projektai. Skaičiuojama, jog per šiuos metus bus atrestauruota dar apie 30 senų ir papilkavusių fasadų.
„Nuo 2015 metų Kauno savivaldybė sėkmingai vykdo efektyvią paveldotvarkos programą, kuriai skiriamos lėšos kasmet vis didėja, o šią sėkmingą praktiką perima ir kitos savivaldybės“, – Kauno miesto rodomą pavyzdį įvertino padėką įteikusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė.
Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, praėjusiais metais finansavimas taip pat skirtas šeštajam fortui ir kitiems Kauno tvirtovės gynybinio paveldo objektams, Karo muziejaus sodelio sutvarkymui, istorinių Maironio, Saulės gimnazijos pastatų tvarkybai, įvairių atminimo ženklų reikšmingiems istorijos įvykiams bei asmenybėms įrengimui, archeologijos tyrimams.
Kryptinga miesto politika
„Lėšų ir paveldo objektų skaičius Kaune kalba patys už save. Kryptinga savivaldybės politika pradeda duoti vaisių. Visada siekėme daugiau nei tik sutvarkyti vieną ar kitą pastatą. Iš to, kaip keičiasi miestas, matome, kad patys žmonės, savininkai, verslas pradeda suprasti paveldo reikšmę. Be visuomenės supratingumo, neveiktų jokia lėšų skyrimo programa. Džiugu, jog paveldą pradedama matyti kaip galimybę, pridėtinę vertę, o ne tik kaip suvaržymų rinkinį“, – sakė Kauno mero patarėjas Simonas Kairys.
Šiuo metu darbai įsibėgėja atnaujinant vieną iš Kauno simbolių – Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią, vadinamąjį Kauno Soborą. Rekonstrukcija palies ne tik fasadą, bet ir langus, grotas, duris bei lietvamzdžius. Darbus planuojama užbaigti kitų metų vasarą.
Tvarkomi ne vien pastatai
Deramo dėmesio sulaukė ir kitas Kauno tarpukario modernizmo šedevras – Kauno kultūros centras, įsikūręs Kęstučio gatvės ir Vytauto prospekto sandūroje.
Rekonstrukcijos metu visi seni pastato langai pakeisti naujais, pakeistos ar restauruotos senos pastato lauko ir tambūro durys, rekonstruotas bei apšiltintas pastato šlaitinis stogas, modernizuotos inžinerinės sistemos – šilumos punktas, vidaus šildymo sistema, vidaus elektros instaliacija. Netolimoje ateityje bus restauruotas išorinis pastato fasadas.
Kaune atnaujinami ne vien pastatai. Šį pavasarį pokyčiai pristatyti ir ant Napoleono kalnu vadinamo Jiesios piliakalnio. Nauji 127 metrų ilgio laiptai su turėklais, lankytojus pasitinkanti garsaus paveikslo reprodukcija, sutvarkyta aplinka – visa tai mena vieną sėkmingiausių karybos istorijoje Napoleono armijos persikėlimo operaciją per Nemuną.
