Valstybės kontrolė siūlo, kaip sutaupyti šimtus milijonų

Asociatyvi / R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Valstybei efektyviau valdant kai kurias programas, būtų galima sutaupyti apie 200 mln. eurų, sako Valstybės kontrolė.

Anot jos, Lietuvoje beveik 30 metų veikiančių fiksuoto finansavimo programų valdymas nėra efektyvus. Pasak valstybės kontrolieriaus Arūno Dulkio, toks finansavimo būdas neskatina į rezultatus orientuoto biudžeto.

„Mūsų biudžete yra dalis neaktualių programų. Mūsų panosėje yra dalykų, kas yra neįtikėtina, kad mes apie tas programas nesikalbame, nediskutuojame, nesiderame jau keletą dešimtmečių“, – spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.

Fiksuotas, arba iš anksto numatytas finansavimas skiriamas 19-kai fondų ir įstaigų, pavyzdžiui, Kelių priežiūros ir plėtros, Klimato kaitos, Atliekų tvarkymo programai, Kultūros bei Sporto rėmimo fondams.

Pasak A. Dulkio, daugiau kaip pusė tokių programų veikia ilgiau nei 16 metų, tačiau finansavimo kriterijai nenustatyti, tvirtinant ar keičiant jiems skiriamas lėšas nesiremiama sąnaudų ir naudos analize, neatsižvelgiama į veikos rezultatus.

Šioms programoms metų pabaigoje nepanaudojus lėšų, jos nėra grąžinamos į valstybės biudžetą. Anot Valstybės kontrolės, pernai likutis siekė beveik 208 mln. eurų.

„Mes nekalbame ir nepasitikriname, ar tebėra tie patys tikslai, kokie yra kriterijai, dažnai matome, kad skiriamų lėšų dydis yra automatinis, bet jis neturi objektyvaus pagrindimo. Tokiu atveju atsitinka, kad kai nėra kriterijų, mes važiuojame iš inercijos su tokiu finansavimu, pradedame nejučia finansuoti ir tokias veiklas kurioms, mūsų nuomone, nereikia jokio specialaus modelio, nereikia išskirtinumo“, – sakė A. Dulkys.

Pasak jo, pinigai tiesiog perskirstomi kitiems poreikiams, jeigu jiems pritrūko lėšų.

Pavyzdžiui, aplinkosaugos programai kasmet skiriama apie 6 mln. eurų. Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Živilės Simonaitytės, dar 2003 metais jai skirta lėšų, nes nepakako biudžeto finansavimo.

„Tai gal po 16 metų reikėtų pasitikrinti, gal jau pakanka?“, – svarstė Ž. Simonaitytė.

Anot jos, pernai iš šios programos 100 tūkst. eurų išleista zoologijos sodo gyvūnų pašarams, 70 tūkst. eurų – pareigūnų uniformoms, 20 tūkst. eurų – suvenyrams, 15 tūkst. eurų- mokykliniams sąsiuviniams su vaizdinga medžiaga apie klimato kaitą. Taip pat pirktos ekskursijos, ekologiškos kavos pupelės, kalendoriai su atliekų išvežimo grafikais.

„Tai pat nemažai finansuojame ir pelno siekiančių projektų, pavyzdžiui, knygų leidimą. Nesakome, kad knygų leidybos finansuoti nereikia, bet 3 iš 9 nagrinėtų atvejų leidykla, kuri gavo valstybės finansavimą knygų leidimui, tas knygas pardavinėjo brangiau negu kitos leidyklos“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Pasak jos, finansuojami ir įmonių įrengimai atliekoms rūšiuoti, aikštelėms, nors tai esą turėtų būti pačių įmonių reikalas.

„Valstybės auditoriai tikrai nesiūlo naikinti šių fondų ar nefinansuoti tokių veiklų, mes tiesiog siunčiame signalą, kad atėjo laikas tas programas persižiūrėti iš naujo ir įsivertinti, ką mums reiškia tie 700 mln., tie 200 mln. eurų“, – sakė A. Dulkys.

Anot Valstybės kontrolės, 2018 metais fiksuoto finansavimo programoms skirta beveik 706 mln. eurų – 5 proc. viso valstybės biudžeto išlaidų.

6 KOMENTARAI
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Naujausios žinios

Kodėl sėkmingai karjerai svarbi ne tik darbo patirtis?

Kauno klinikų medikai papasakojo apie metų stebuklą: mergaitė - vienintelė tokia pasaulyje (foto)

Nuo Trijų mergelių pėsčiųjų tilto nušoko vyriškis (papildyta)

Kauno apygardos teismas sumažino D. Gineikaitei už piktnaudžiavimą skirtą baudą (papildyta)

J. Šiugždinienė: bėkime iš skurdo mokyklos kuo greičiau

Savaitgalio renginių apžvalga: veiklos užteks visam savaitgaliui

Prieš teismą stojo įtariami „Agurkinių“ gaujos vadeivos žudikai (papildyta)

Miesto vartus darkantis Kalniečių prekybos centras taps istorija

M. Huisman: marketinge kaip lenktynėse

Kauno „Kartlandas“ parodė išskirtinį dėmesį gausioms šeimoms