Istorinis pasaulio lietuvių kongresas: sutelkti tėvynės labui

KAVB nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

1935 m. rugpjūčio 11-17 d. Kaune įvykęs pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas atskleidė, kad užsienyje gyvenantys lietuviai aktyviai palaiko tautos vienybės ir susitelkimo idėją bei siekia prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.

Pirmąjį Pasaulio lietuvių kongresą organizuoti sugalvojo Draugija užsienio lietuviams remti (pirmininkas – advokatas Rapolas Skipitis). Į išskirtinį renginį laikinojoje sostinėje atvyko 105 delegatai (Argentina, Brazilija, Didžioji Britanija, JAV, Kanada, Latvija, Prancūzija, Urugvajus ir kt.) ir apie 3 tūkst. lietuvių iš viso pasaulio.

Apie įvykį linksmai pasakoja J. Martinaičio karikatūra „Viso pasaulio lietuvių karnavalas“. „In tėvynę seną savo/ Daug svetelių privažiavo,/ Iš šalelių tolimųjų/ Prigužėjo mylimųjų./ Vieni juos skaniai vaišina,/ Siūlo alų, midų, vyną,/ Paskaitas kiti jiems laiko,/ Arba rodo sportą sveiką./ Ten juos in teatrą veda,/ Čia in karišką paradą,/ Aš gi, mylimi tautiečiai,/ Jus in karnavalą kviečiu (…)“, – rašoma karikatūrą išspausdinusiame leidinyje „Trimitas“ (1935 m., nr. 33).

karikatūra nr. 1

karikatūra nr. 2

Rugpjūčio 11 d. kongresas pradėtas Šv. Mišiomis arkikatedroje bazilikoje, popiet kongresas atidarytas valstybės teatre, kur kalbą sakė Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona.

Vėliau kongreso dalyviai keliavo į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį, ten išklausė ministro pirmininko Juozo Tūbelio ir leidinio „Draugas“ redaktoriaus L. Šimučio kalbų, giedojo himną bei padėjo vainiką prie Nežinomo kareivio kapo. Renginio reikšmingumą rodė K. Donelaičio gatvėje išrikiuoti Lietuvos kariuomenės daliniai, Šaulių sąjungos garbės kuopa, trispalvėmis išpuoštos miesto gatvės. Kongreso metu, visą savaitę vyko posėdžiai, juose diskutuota apie Lietuvos ir užsienio lietuvių bendradarbiavimą. Kitomis kongreso dienomis dalyviai kviesti į lietuvių meno parodas M. K. Čiurlionio galerijoje ir Vytauto Didžiojo universitete, baidarių paradą Nemune, karių ir šaulių pasirodymą Aleksoto oro uoste, draugiškas užsienio lietuvių ir Kauno sportininkų rungtynes.

Amerikos lietuviai sportininkai – olimpiados dalyviai. Pasaulio lietuvių kongresas, 1935 m.
rugpjūčio 11-17 d. / LIMIS nuotr.

Draugija užsienio lietuviams remti (DULR) Kongreso dalyviams organizavo ir išvykas: rugpjūčio 12 d. į muziejus (Vytauto Didžiojo, Pedagoginis, Bažnyčios meno ir kt.), taip pat kvietė apžiūrėti Čiurlionio galeriją, Vytauto parką, „Drobės“ fabriką, „Paramos“ kepyklą, „Pieno centro“ įmones.

Rugpjūčio 13 d. buvo galima dalyvauti ekskursijoje maršrutu: Kaunas-Rumšiškės-Alytus-Varėna- Perloja-Alytus-Birštonas-Prienai-Kaunas. Rugpjūčio 14 d. iš garlaivių prieplaukos keliauta į Zapyškį, Kulautuvą. Rugpjūčio 16 d. išplaukta apžiūrėti Aukštąją Panemunę, Pažaislio vienuolyną, Napoleono kalną. Kitą dieną pakviesta į Botanikos sodą, „Maisto“ bendrovę, Kauno pilį, Marijampolę, Klebiškio žemės ūkio mokyklą ir ūkius. Rugpjūčio 18-19 d. keliauta į Lietuvos pajūrį.

Kongreso dalyviai. Kairėje apačioje – kongreso prezidiumas ir atstovai / „Kardas“, 1935 m., nr. 17.

Renginio dalyviai priėmė rezoliuciją: „Viliamės, kad Nepriklausomos Lietuvos vidaus tvarka bus grįsta Lietuvos Konstitucijos dėsniu, jog suvereni valdžia priklauso tautai“. Pasaulio lietuviai aktyviai pasisakė už demokratines vertybes ir palaikė laisvos, demokratiškos valstybės kūrimo procesą.

Kongrese aptarti bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir užsienio lietuvių klausimai, nutarta steigti Pasaulio lietuvių sąjungą (PLS), kuri stiprintų kultūrinius ir ekonominius saitus. Tačiau, demokratinėmis idėjomis paremtai PLS buvo kliudoma, tad dauguma kongreso nutarimų nebuvo įgyvendinti.

Kongreso dalyviai prie Šv. arkangelo Mykolo ( Įgulos) bažnyčios / KAVB nuotr.

Leidinys „Draugas“ (1935 m. rugpjūčio 13 d., nr. 190) pažymėjo Amerikos lietuvių indėlį Lietuvos labui: „Lietuvos vyriausybė ypač karštai sveikino keletą šimtų lietuvių, atvykusių iš Chicago ir kitų Amerikos miestų. Ji gerai žino, kad Amerikos lietuviai milijonus dolerių susiuntė savo gimtiniam kraštui per paskutinius penkiolika metų. (…) Šis viso pasaulio lietuvių suvažiavimas neturi sau panašaus Lietuvos istorijoj.“

Anot istorinės LR prezidentūros, pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas buvo vienas svarbiausių žingsnių, siekiant sutelkti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius bei paraginti juos išlaikyti lietuvybę.

Publikacija priklauso portalo „Kas vyksta Kaune“ straipsnių ciklui „Kaunas: laikinosios sostinės atminties metai“. Projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

0 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kauno meras atskleidė, kodėl R. Meilutytę pasirinko patarėja

Prie „Megos“ - sunkiasvorio ir lengvojo automobilio susidūrimas: spūstis kilometrinė

Du svarbius pasikeitimus pristatęs A. Gelažninkas pasiryžęs antrą kartą įveikti Dakarą (foto)

Žlugo balsavimas dėl V. Pranckiečio atstatydinimo (papildyta)

Mitingo „Vėžys - ne sloga“ dalyviai siunčia jautrią žinutę: mes norime gyventi

Atsakas: svarstoma kompensuoti rajono gyventojų išlaidas vaikų darželiuose mieste

Stovėjimas Vienybės požeminėje aikštelėje bus žymimas Geltonąja zona

Sušauktas nenumatytas Seimo posėdis: balsuos dėl V. Pranckiečio atstatydinimo

„Valstiečiai“ nusprendė: R. Karbauskį deleguos į Seimo vadovybę

Atsinaujina Laisvės alėjos maisto parduotuvės: proga apsipirkti su didelėm nuolaidom (foto)